„Be abejo, didžiausia dienos aktualija išlieka Rusijos dronų spiečiaus apsilankymas Lenkijoje. Tiesą sakant, nuo rytinio įrašo ne kažin ką daugiau išgirdome. O tai reiškia, kad komunikacija iš pat pradžių buvo gera, niekas nieko neprisišnekėjo, platinamos žinutės viena kitai neprieštaravo. Dedam pliusą“, – trečiadienio vakaro pastabose minėjo karybos ekspertas.
Paskelbtas dronų skaičius 19, kiek tiksliai numušta – nežinia, minimi 3-4. Lenkijos kariuomenė sako numušinėjusi ne visus iš eilės, o tik tuos, kurie kėlė didžiausią grėsmę. Kiti kažkur nukrito, jų nuolaužų ieško, arba pasuko atgal.
„Numušinėti padėjo ir Nyderlandų lakūnai su F-35. Skeptikai gali eiti parūkyti kamputyje, NATO sąjungininkams nereikėjo „dviejų savaičių pasitarimams“, kuo mus ne kartą mėginta gąsdinti, reagavo čia ir dabar“, – atkreipė dėmesį E.Papečkys.
Lenkija pareikalavo konsultacijų pagal NATO sutarties 4 straipsnį.
Pasak E.Papečkio, rusai irgi komunikavo gerai, jų užsienio ir gynybos ministerijos pakomentavo labai lakoniškai, kad į taikinius Lenkijoje dronai nutaikyti nebuvo.
„Mums nepatinka, bet reikia pripažinti, kad atsakė dešimtukui. Ar antpuolis buvo tyčinis, ar netyčinis, jis buvo atmuštas be kovinių nuostolių ir be didesnės žalos. Ar buvo galima geriau? Galima. Bet atsižvelgiant į visas aplinkybes dedu tvirtą pliusą“, – sakė analitikas.
Naujiena apie Baltarusijos pareiškimą
Karybos ekspertui netikėčiausias buvo Baltarusijos generalinio štabo viršininko, pirmojo gynybos ministro pavaduotojo generolo majoro Pavelo Muraveikos pareiškimas, kad nuo rugsėjo 9 d. 23:00 val. iki rugsėjo 10 d. 4:00 val. baltarusiai teikė informaciją apie rusų dronus Lenkijos ir Lietuvos kariškiams, ir kad tai padėjo juos sėkmingai aptikti, stebėti ir numušinėti Lenkijos oro erdvėje.
Taip pat patikslino, kad analogišką informaciją gavo ir iš lenkų, pranešinėjusių apie rusų dronus, iš Ukrainos teritorijos sukančius į Baltarusiją. Netikėti šia informacija neturiu pagrindo“, – kalbėjo E.Papečkys.
15min primena, kad Baltarusijos atstovo žodžius patvirtino Lenkijos kariuomenė.
Generolas Wieslawas Kukula trečiadienio vakarą televizijai TVN 24 teigė, kad incidento metu Lenkija ir Baltarusija pasikeitė informacija apie dronus.
„Baltarusiai mus įspėjo, kad per jų oro erdvę mūsų kryptimi skrenda dronai“, – sakė generolas.
Sulauksime NATO pagalbos
Galima neabejoti, kad sulauksime NATO sąjungininkų pagalbos stiprinant mūsų oro erdvės gynybą, sako karybos ekspertas.
„Būtų šaunu, jeigu motyvuojant siekiu apginti NATO valstybes būtų nustatyta neskraidymo zona virš dalies vakarinės Ukrainos dalies. Tam yra pagrindas, ukrainiečiai tikrai apsidžiaugtų, jų oro gynyba galėtų būti perskirstyta po karščiausius taškus.
Kremlius siustų, bet nieko negalėtų padaryti. Matomai šia proga Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šiandien nė iš šio, nė iš to vėl pagrasino pačiomis baisiausiomis pasekmėmis, jeigu NATO pasiųstų savo karius į Ukrainą.
Ką jie galėtų padaryti, jeigu NATO naikintuvai ir antžeminės sistemos pradėtų numušinėti rusų dronus virš Ukrainos, skrendančius link Vakarų? Nieko.
Tačiau politiškai tai nelengvas sprendimas, būtų buvę gerai jį priimti dar tada, kai karo pradžioje ką tik prasidėję teroristinės oro atakos prieš Ukrainos miestus sukrėtė Vakarų visuomenes“, – apibendrino ekspertas.
