Savęs žalojimas – vienas iš patikimiausių ženklų, vertinant polinkį į savižudybę, o šį tyrimą atlikę psichiatrai sakė turintys vilties, kad jų išvados padės aktyviau ir anksčiau reaguoti į pavojuje atsidūrusius jaunuolius.
„Skaičiai, apie kuriuos kalbame, išties yra didžiuliai“, – sakė Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto Savižudybių tyrimo centro darbuotojas Keithas Hawtonas, kuris apžvelgė šios studijos išvadas per spaudos konferenciją Londone.
Tyrimui vadovavęs Australijos mieste Melburne įsikūrusio Murdocho vaikų tyrimo instituto Paauglių tyrimo centro mokslininkas George'as Pattonas pažymėjo, jog jos išvados atskleidė „pažeidžiamumo langą“ paauglystės viduryje, kai jaunuoliams neretais sunku suvaldyti savo emocijas.
„Savęs žalojimas yra būdas pažaboti šias emocijas“, – jis sakė žurnalistams.
Tyrimo išvadas medicinos žurnale „Lancet“ pristatančiame straipsnyje G.Pattono vadovaujama grupė taip pat nurodė, jog žmonės, kurie žalojasi, dažnai turi psichikos sutrikimų, kurių neįmanoma pašalinti be terapijos priemonių.
„Dėl ryšio tarp žalojimosi ir savižudybių... dažnų psichinių sutrikimų gydymas paauglystėje gali tapti svarbiu... jaunų suaugusiųjų savižudybių prevencijos dėmeniu“, – rašo mokslininkai.
Žalojimasis yra visam pasauliui aktuali problema, o toks elgesys ypač dažnas tarp 15-24 metų merginų ir moterų. Ekspertai baiminasi, kad šioje amžiaus grupėje pastebimos žalojimosi atvejų gausėjimo tendencijos.
Kaip nurodo Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), kasmet pasaulyje nusižudo beveik milijonas žmonių – kitaip sakant, po vieną žmogų vidutiniškai kas 40 sekundžių arba 16 iš 100 tūkst. žmonių. Per pastaruosius 45 metus savižudybės pasaulyje padažnėjo 60 procentų.
Atlikdami šį tyrimą, G.Pattonas ir Londone veikiančio Karališkojo koledžo Psichiatrijos instituto darbuotojas Paulas Moranas 1992-2008 metais stebėjo Australijos Viktorijos valstijoje gyvenusių jaunuolių grupę – pradedant nuo maždaug 15 metų amžiaus, kol jiems sukako apie 29 metus.
Paauglių tyrime dalyvavo 1 802 žmonės, iš kurių 149 (8 proc.) nurodė, jog yra bent kartą žalojęsi.
Pastebėta, kad žalojasi daugiau merginų (10 proc.), o ne vaikinų (6 proc.). Tai reiškia, kad merginos 60 proc. labiau linkusios žalotis negu vaikinai.
Pasak P.Morano pagrindinės tokios elgsenos priežastys yra hormonų balanso pokyčiai bręstant, paauglystės viduryje vykstantys pokyčiai prefrontalinėse galvos smegenų žievės skiltyse, kurios lemia gebėjimą planuoti, saviraišką ir daro įtaką elgesiui, taip pat aplinkos veiksniai, tokie kaip bendraamžių spaudimas, emocinės problemos ir šeimos įtaka.
Tačiau tiriamiesiems sulaukus ankstyvojo suaugusiųjų amžiaus žalojimosi atvejų staigiai sumažėjo, todėl tik mažiau nei 1 proc. iš maždaug 29 metų respondentų nurodė sąmoningai elgęsi, kad pakenktų savo organizmui arba sukeltų pavojų gyvybei.
