Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas nutiktų, jei Donaldas Trumpas paskelbtų karą Šiaurės Korėjai?

Donaldas Trumpas
„Scanpix“/AP nuotr. / Donaldas Trumpas
Šaltinis: Lrt.lt
12
A A

Totalitarinės Šiaurės Korėjos valdžiai tvirtinant, kad ji gali nuskandinti JAV lėktuvnešį, ekspertai svarsto, ar JAV gali sau leisti pradėti šį karą.

„Dabar, kai turime galingą branduolinį ginklą, kad apsisaugotume nuo JAV branduolinės grėsmės, be menkiausios dvejonės stosime į totalinį branduolinį karą ir nugalėsime galutinėje kovoje su JAV.“ Tai tik vienas iš Šiaurės Korėjos vidaus reikalų ministerijos pareiškimų augant įtampai dėl šalies raketų bandymų ir branduolinių ginklų programos.

Sekmadienį Šiaurės Korėjos valdančiosios Darbininkų partijos laikraštis paskelbė, kad šalies pajėgos yra pasirengusios nuskandinti JAV lėktuvnešį vienu smūgiu.

Atsižvelgiant į naujų tarpžemyninių balistinių raketų demonstravimą per Pchenjane surengtą grandiozinį paradą ir grasinimus savo priešininkę JAV nušluoti nuo žemės paviršiaus, Kim Jong Uno režimas neatrodo pasirengęs pasiduoti tarptautiniam spaudimui.

Donaldas Trumpas pamėgino kalbėti griežtai, pagrasino išspręsti Šiaurės Korėjos problemą, jei Kinija nesugebės suvaldyti savo sąjungininkės, ir į regioną pasiuntė tai, ką jis pavadino karo laivų „armada“.

Jo įsakymas sunaikinti „Islamo valstybės“ teroristų tunelių sistemą ir ataka prieš Sirijos oro pajėgų bazę buvo įvertinti kaip perspėjimas Pchenjanui.

Tačiau po tų atakų kilo klausimas, ar D.Trumpas gali imtis tokių pat veiksmų prieš Šiaurės Korėją ir rizikuoti sukelti didelį branduolinį karą.

JAV armijos specialiųjų pajėgų atsargos pulkininkas Davidas Maxwellas, kuriam teko tarnauti Korėjoje ir Japonijoje, teigė, kad JAV pajėgoms yra sukurta dar galingesnė bomba, turint omeny Šiaurės Korėjos požeminės infrastruktūros objektus.

„Tačiau, manau, kad turime užduoti klausimą: kokia tikimybė, kad Šiaurės Korėjos atsakas į karinius veiksmus nesukels katastrofiškų padarinių?“ – klausė jis.

D.Maxwellas, kuris dabar dirba Džordžtauno universiteto Saugumo tyrimų studijų centre, perspėjo, jog, jei Pchenjanas manys, kad režimo egzistavimui kyla grėsmė, jis gali smogti branduolinį smūgį.

„Jie nelaimėtų karo prieš Pietų Korėją ir JAV, tačiau jiems gali atrodyti, kad tai jų vienintelė galimybė“, – pridūrė jis.

Buvęs specialiųjų operacijų padalinio Korėjoje vadas perspėjo, kad netgi pavienis oro smūgis gali išprovokuoti katastrofiško masto atsaką, dėl kurio tektų evakuoti daug Pietų Korėjos gyventojų ir dislokuoti JAV pajėgas rengiantis sausumos karui.

Tyrimų instituto „Chatham House“ vyresnysis bendradarbis mokslo srityje Dr. Johnas Nilssonas Wrightas tiki, kad JAV karinės intervencijos tikimybė yra labai maža.

„Pavojus išprovokuoti karinį konfliktą ar net branduolinį karą, per kurį Pietų Korėjos aukų skaičius būtų milžiniškas, yra rimtas argumentas prieš tokį sprendimą, – sakė jis. – Vašingtonas negali rizikuoti sugadinti santykius su Seulu ir Tokiju, o D.Trumpas greičiausiai yra pasirengęs taikyti grasinimo ir griežtos retorikos taktiką, nei kaip nors rimtai įsipareigoti imtis plataus masto karinių veiksmų.“

Donaldas Trumpas pamėgino kalbėti griežtai, pagrasino išspręsti Šiaurės Korėjos problemą, jei Kinija nesugebės suvaldyti savo sąjungininkės, ir į regioną pasiuntė tai, ką jis pavadino karo laivų „armada“.

D.Trumpas penktadienį sušvelnino retoriką ir, apsvarstęs klausimą su Xi Jinpingu, Kiniją pavadino Šiaurės Korėjos ekonominio išgyvenimo garantu. „Nors nėra lengva, tačiau, jei jie nori išspręsti Šiaurės Korėjos problemą, jie tai padarys“, – pridūrė D.Trumpas.

Jo žinutė socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė po to, kai šaltiniai JAV karinėse pajėgose pakartotinai informavo žurnalistus, kad JAV nesvarsto galimybės imtis karinių veiksmų, o Mike`as Pence`as tvirtino, kad taikus problemos sprendimas vis dar įmanomas.

„Mes tikrai tikime, kad mūsų sąjungininkai regione ir Kinija gali panaudoti spaudimą ir kad yra galimybė pasiekti istorinį tikslą – taikiomis priemonėmis užtikrinti, kad Korėjos pusiasalis taptų zona be branduolinio ginklo“, – praėjusį šeštadienį sakė M.Pence'as.

Antra vertus, JAV viceprezidento teigimu, lėktuvnešio „Carl Vinson“ smogiamoji grupė atplauks prie Korėjos pusiasalio artimiausiomis dienomis. D.Maxwellas įspėjo, kad, kaip ir smūgiai Sirijoje ir Afganistane, tokie kariniai manevrai tik sustiprins Šiaurės Korėjos pasiryžimą didinti savo karinius pajėgumus.

Jo teigimu, visiškai nenuspėjamas yra pats Kim Jong Unas, kuris per 6 metus valdžioje brutaliai susidorojo su potencialiais varžovais savo artimajame rate.

Šiaurės Korėja, pažymėdama šaliai svarbias datas, anksčiau yra leidusi raketas ar vykdžiusi branduolinius bandymus, o kitą savaitę, be kita ko, baigiasi Šiaurės Korėjos žiemos kariniai mokymai ir milžiniško masto bendros JAV ir Pietų Korėjos pratybos.

Vašingtone įsikūrusios stebėsenos grupė „38 North“ išnagrinėjo iš palydovų gautą vaizdinę informaciją ir nustatė tam tikrą aktyvumą Punggye-ri branduolinių bandymų objekte. Tačiau nėra aišku, ar iš tiesų rengiamasi kokiam nors bandymui.

Dr. Nilssonas Wrightas sakė, kad, nors būta raginimų JAV sunaikinti Šiaurės Korėjos masinio naikinimo ginklus, jų saugojimo vietas būtų sunku nustatyti, be to, jos yra pasklidusios po visą šalį. Jis teigė, kad vienintelis būdas, kaip JAV gali tikėtis išspręsti krizę – būti pasirengus koordinuoti veiksmus su sąjungininkais ir derėtis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kim Jong Unas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kim Jong Unas

Tarp galimų priemonių – Kinijos ekonominės sankcijos, siūlant politinių nuolaidų mainais už bandymų programos užšaldymą, taip pat regioninės taikos derybos.

D.Maxwellas sutiko su tuo ir teigė, kad, nors Kim Jong Uno valdžia ir išmoko apeiti pastaraisiais metais sugriežtintas tarptautines sankcijas bankininkystės srityje, finansinės priemonės vis dar yra pačios efektyviausios. Jis paragino JAV sumažinti neapibrėžtumą bei įtampą ir nereaguoti į kiekvieną raketos bandymą ir kiekvieną Šiaurės Korėjos ginkluotųjų pajėgų manevrą.

Vietoj to pasaulio bendruomenei derėtų sutelkti dėmesį į siaubingą žmogaus teisių padėtį Šiaurės Korėjoje po to, kai 2014 m. JT tyrimu nustatyta, kad šalyje vykdoma siaubingų žiaurumų.

„Kai kalbame apie žmogaus teises, tai pakerta režimo legitimumą, – sako D.Maxwellas. – Todėl morališkai ir strategiškai svarbu informuoti Šiaurės Korėjos gyventojus, kad žinome apie jų kančias.“

VIDEO: Šiaurės Korėja: kaip susiformavo ši absurdiška diktatūra?
Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min