Kasmet vienas europietis vidutiniškai išgeria daugiau nei devynis litrus gryno alkoholio, o tai dvigubai daugiau nei pasaulio vidurkis. Vis dėlto daugelyje didžiųjų Europos Sąjungos (ES) šalių geriama vis mažiau.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Italijoje suaugęs žmogus išgeria trečdaliu mažiau nei prieš 30 metų, o Ispanijoje ir Vokietijoje fiksuojamos panašios tendencijos. Rytų Europoje taip pat sumažėjo alkoholio vartojimas.
Labiausiai alkoholio vartojimas smuko Pietų Europoje, kur vyno, ypač darbo dienos metu, geriama kur kas mažiau. Naujosios greitųjų pietų tradicijos išstumia senąsias, kai buvo įprasta pusryčius užgerti viena taure, o pietus – dviem buteliais vyno.
Šiaurinėje Europos dalyje alkoholio vartojimo lygis išliko gana vienodas, nors smarkiausiai šiauriečiai gerdavo prieš tris dešimtmečius. Išimtis šiuo atveju būtų Švedija ir Suomija, kur alkoholio vartojimas aiškiai šoktelėjo valstybėms įstojus į ES. Atsivėrus sienoms alkoholį imta vežtis masiškai.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje alkoholio vartojimas taip pat augo. 2003 metais Lietuva priartėjo prie ES vidurkio: vienas lietuvis per metus išgerdavo vidutiniškai 8,56 litro alkoholio.
Europiečiai geria ne tik mažiau, jie geria kitaip. Anksčiau aiškios vyno, alaus ar degtinės gėrimo „teritorijos“ pamažu praranda ribas, vietoj jų atsiranda gėrimo kultūrų kratinys.
„Lietuvos žinios“ praneša britai vynui išleidžia vis daugiau pinigų nei alui. Britų gėrikai vis dar neprilygsta didžiausiems ES girtuokliams – čekams, estams, vengrams, airiams ir danams. Alkoholio studijų instituto darbuotoja Rachel Seabrook teigia, kad gėrimą Jungtinėje Karalystėje paskatino perėjimas nuo alaus prie vyno. Be to, daug ką lemia ir įperkamumas: britai daugiau laiko praleidžia namie, gerdami pigų gėralą iš prekybos centro, nei sėdėdami brangiuose baruose.
