Tyrėjai išgirdo siaubingas istorijas, kaip humanitarinę pagalbą teikiančių organizacijų darbuotojai seksualiai išnaudojo žmones, kuriems turėjo padėti.
Pavyzdžiui, vienos nevyriausybinės organizacijos (NVO) atstovas benamei mergaitei Haityje davė dolerį ir išprievartavo.
Bendruomenių rūmų Tarptautinės plėtros komitetas tyrimą pradėjo po to, kai šiemet kelių žymių NVO, įskaitant „Oxfam“ ir „Gelbėkit vaikus“ padalinio, veikiančio JK, darbuotojams buvo pateikti kaltinimai seksualiniu išnaudojimu.
Antradienį paviešintoje ataskaitoje teigiama, kad „tarptautinės humanitarinės pagalbos sektoriuje seksualinė prievarta ir išnaudojimas yra paplitęs epideminiu mastu“, nuo jo kenčia tiek pagalbą gaunantys asmenys, tiek organizacijų darbuotojai.
Nederamas seksualinis elgesys – labai įvairus: nuo nepageidaujamų komentarų iki išprievartavimo.
Tyrėjai: „Galios disbalansas daugiausia, bet nebūtinai, pasireiškia vyrams seksualiai išnaudojant moteris ir mergaites.“
„Galios disbalansas daugiausia, bet nebūtinai, pasireiškia vyrams seksualiai išnaudojant moteris ir mergaites“, – rašoma ataskaitoje ir įspėjama, kad pagarsėję atvejai yra tik „ledkalnio viršūnė“.
Ataskaitos rengėjai nerimauja, kad seksualiniais nusikaltimais kaltinami ar potencialiai pavojingi individai gali laisvai pereiti iš vienos humanitarinės pagalbos organizacijos į kitą.
Ataskaitoje humanitarinės pagalbos grupės kritikuojamos už nesugebėjimą pažaboti problemos, nors metų metus žinojo apie pažeidimus.
„Pranešimai apie organizacijų darbuotojų ir taikdarių seksualinį išnaudojimą ir prievartą pasirodė ne kartą, sektorius reagavo, tačiau vėliau dėmesys išblėso“ , – rašo tyrėjai.
Komiteto pirmininkas Stephenas Twiggas CNN teigė, kad organizacijos „savo reputacija rūpinosi labiau nei moterimis, vaikais ir kitomis seksualinio išnaudojimo bei prievartos aukomis“.
Skandalų kupini metai
Šiame sektoriuje seksualinio išnaudojimo skandalas kilo 2018-ųjų vasarį, kai paaiškėjo, kad 2010 m. žemės drebėjimo padarinių Haityje likvidavimo misijos metu pagalbą teikiantys „Oxfam“ darbuotojai mokėjo prostitutėms.
Po vidinio tyrimo keturi darbuotojai buvo atleisti, dar trys, įskaitant direktorių Rolandą van Hauwermeireną, atsistatydino.
„Oxfam“ buvo kaltinama dangstanti tyrimo rezultatus ir neatsižvelgusi į kaltinimus anksčiau. Organizacija oficialiai atsiprašė Haičio vyriausybės.
Kiek vėliau „Gelbėkit vaikus“ JK padalinio vykdantysis direktorius Justinas Forsythas buvo apkaltintas 2011–2015 metais seksualiai priekabiavęs prie darbuotojų.
2016 m. jis pradėjo eiti Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) direktoriaus pavaduotojo pareigas, iš kurių atsistatydino vasarį.
Vasarį „Raudonasis Kryžius“ paskelbė, kad 21 organizacijos darbuotojas buvo atleistas ar atsistatydino pats, nes mokėjo už seksualines paslaugas.
Nepageidaujamas nėštumas ir ligos
Antradienį paviešintoje ataskaita rašoma, kad humanitarinę pagalbą teikiantys darbuotojai ir taikdariai seksualinius nusikaltimus vykdo jau beveik 20 metų.
Tyrėjai rašo, kad 2001 metais JT darbuotojai pabėgėlių stovyklose Liberijoje, Gvinėjoje ir Siera Leonėje seksualiai išnaudojo 13–18 metų amžiaus mergaites.
Pasak vienos aukų, „pastojau nuo organizacijos darbuotojo, jis mane paliko ir dabar myli kitą jauną mergaitę“.
Aukos būdavo užkrečiamos lytiniu keliu plintančiomis ligomis, įskaitant ŽIV/AIDS, joms tekdavo atlikti abortus. Dažnai seksualinį išnaudojimą patyriems asmenims sumažėdavo galimybės mokytis, įgyti profesinius įgūdžius ir įsidarbinti, jos patirdavo socialinę atskirtį.
Tuomet JT Pabėgėlių agentūra paskelbė įdiegianti daugybę įrankių, skirtų kovai su vaikų išnaudojimu.
Atatskaitoje rašoma, kad aštuntus metus besitęsiančiame Sirijos pilietiniame kare pagalbą teikiančių organizacijų darbuotojų priekabiavimas ir prievarta įsišaknijo vietinių moterų bei mergaičių gyvenimuose. Tokie pažeidimai itin dažnai užfiksuojami pagalbos paskirstymo centruose.
Moteris ir mergaites išnaudojantys asmenys dirbdavo įvairius darbus – nuo sargybinių iki vairuotojų ar aukšto rango vadybininkų. Savo padėtimi naudodavosi tiek vietiniai darbuotojai, tiek iš užsienio atvykę individai.
„Berniukų klubo“ kultūra
Ataskaitoje minima, kad organizacijų atsakas į pranešimus apie seksualinius nusikaltimus – „pasyvus, nepakankamas ir lėtas“. Be to, pastebima tendencija, kad galiausiai nubausti lieka ne tie, kurie vykdė nusikaltimus, o tie, kurie apie juos prabilo.
Pastebima tendencija, kad galiausiai nubausti lieka ne tie, kurie vykdė nusikaltimus, o tie, kurie apie juos prabilo.
Tyrėjai išsiaiškino, kad dėl organizacijose vyraujančios „berniukų klubo“ kultūros, seksualinį priekabiavimą patiriantis personalas negalėjo tam pasipriešinti.
Pastaraisiais mėnesiais vykstantis #MeToo judėjimas paskatino viešinti nederamą seksualinį elgesį, tačiau pokyčių humanitarinės pagalbos sektoriuje laukti reikės dar ilgai.
Ataskaitoje raginama visame pasaulyje sudaryti geresnes sąlygas siekiantiems pranešti apie seksualinius nusikaltimus ir suteikti jiems apsaugą, be to, organizacijose turi pasikeisti kultūra.
Tarptautinis humanitarinę pagalbą teikiančių darbuotojų registras „veiktų kaip vienas barjeras, neleidžiantis seksualiniams nusikaltėliams užsiimti šia profesija“.
Tyrėjai tikina, kad į taisyklių kūrimo procesą turėtų būti įtrauktos ir aukos. Be to, raginama paskirti nepriklausomą stebėtoją, kuris padėtų teisingumo siekiančioms aukoms.
Viena didžiausių kliūčių įvardijamas finansavimo trūkumas. Anot ataskaitos rengėjų, organizacijų rėmėjai turėtų skirti lėšų grupės, skirtos pranešti apie seksualinius nusikaltimus ir apsaugoti apie tai prabilusius žmones, finansavimui.
