NATO generalinio sekretoriaus postui M.Rutte iš dalies buvo pasirinktas dėl to, kad mokėjo nuraminti D.Trumpą. Šis jo įgūdis buvo ne kartą išbandytas.
„Mes negalime jums padėti, jei norite tapti Grenlandijos savininku“, – per ekonomikos forumą Davose M.Rutte pareiškė D.Trumpui, sakė keli informuoti šaltiniai.
„Bet, – pridūrė M.Rutte, pašnibždėdamas prezidentui sandorį, – mes galime jums padėti saugumo srityje“.
M.Rutte skubiai peržvelgė miglotus ir jau esamus planus dėl NATO pratybų Grenlandijoje ir pateikė juos kaip naują NATO misiją Arktyje. D.Trumpas, matyt, buvo nuramintas ir kol kas atsisakė savo grasinimų.
Tai atrodė kaip buvusio Nyderlandų ministro pirmininko, kuris 2024 m. perėmė šį postą iš dalies siekdamas apsaugoti NATO nuo D.Trumpo, pergalė. Tačiau užkulisiuose jo derybos pasėjo susierzinimą ir nepasitikėjimą.
Tą pačią dieną paaiškėjo, kad NATO pareigūnai svarstė galimybę suteikti Jungtinėms Valstijoms žemės, ant kurių yra JAV karinės bazės Grenlandijoje, kontrolę. Danai manė, kad M.Rutte aptarinėja suverenumo ir Grenlandijos ateities klausimus, kurie jiems yra „raudonoji linija“, ir gerokai peržengia jo pareigybes, teigė su šiuo klausimu susipažinę pašnekovai.
Šis etiudas įkūnijo, kaip M.Rutte, pramintas „Trumpo užkalbėtoju“, nuolat vaikšto peilio ašmenimis. NATO reikia, kad jis palaikytų glaudžius santykius su D.Trumpu. Tačiau šis draugiškumas kartais supykdo tuos pačius Europos lyderius, kurie tikėjosi, kad jis tik nuramins ir sušvelnins D.Trumpo poziciją, jog išsaugotų Aljansą.
Pastaruoju metu D.Trumpas buvo itin nenuspėjamas ir kiekviena pasitaikiusia proga peikė NATO už tai, kad neremia jo karo prieš Iraną. Jungtinės Valstijos planuoja atšaukti trečdalį naikintuvų, kuriuos jos buvo įsipareigusios suteikti NATO nepaprastosios padėties atveju. O praėjusią savaitę gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas paskelbė apie pusmetį užtruksiančią JAV karių dislokavimo planų Europoje peržiūrą.
59-erių metų M.Rutte's darbas – amortizuoti tokius smūgius. Tačiau NATO viduje jis taip pat pastoviai kaltinamas nuolaidžiavimu D.Trumpui, ypač su jo kompetencija nesusijusiais klausimais. Jo parama Amerikos lyderiui atstūmė kai kuriuos Europos sąjungininkus, kurie, kaip ir danai šiais metais, jaučia nerimą dėl to, jpg jis ne pilnai atstovauja jų interesams.
„Mes nekomentuojame lyderių diskusijų detalių, – pažymėjo NATO atstovė spaudai Allison Hart. – Tačiau galiu pasakyti, kad generalinis sekretorius nė karto neaptarinėjo ir nesiūlė nieko, kas būtų susiję su kurios nors iš sąjungininkių suverenitetu.“
M.Rutte ir D.Trumpas kalbasi kelis kartus per savaitę, kartais jiedu šmaikštauja apie golfą arba pasaulio reikalus, nesusijusius su NATO, sakė žmonės, žinantys apie šių lyderių santykių dinamiką.
Kartą NATO vadovas net atidėjo diplomatinę vakarienę, kad, sėdėdamas automobilyje prie vienos kavinės Briuselyje, pasikalbėtų telefonu su JAV prezidentu, sakė Nyderlandų ambasadorius prie NATO Thijsas van der Plasas.
(Paprašytas pakomentuoti, JAV pareigūnas paneigė, kad abu vyrai taip dažnai kalbasi).
Kitą kartą per vizitą Baltuosiuose rūmuose D.Trumpas nusivedė M.Ruttę ir jo darbuotojus į privatų valgomąjį ir padovanojo jiems MAGA atributikos, kurios kokybę Amerikos prezidentas palygino su „Lamborghini“, sakė vienas padėjėjas.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Olivia Wales pakomentavo, kad D.Trumpas „palaiko tvirtus santykius“ su M.Rutte.
„NATO šalys turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą“, – administracijos naratyvą pakartojo ji. „Ir jos turėjo būti šalia Jungtinių Valstijų“ per karą su Iranu, pridūrė O.Wales.
Per praėjusių metų aukščiausiojo lygio NATO susitikimą M.Rutte užsiminė, kad D.Trumpas yra Aljanso „tėtušis“, o Baltieji rūmai šią pastabą iliustravo muzikiniu vaizdo klipu. Vėliau kiek sutrikęs NATO vadovas teisinosi, kad žodis „tėtušis“ turi daugybę tam tikrų konotacijų, o jis mat „dabar turės su šita gyventi visą likusį gyvenimą“).
M.Rutte, kuris 13 metų ėjo Nyderlandų ministro pirmininko pareigas ir dėl to buvo pramintas „Tefloniniu Marku“, yra neįprastas bendrininkas JAV prezidentui, garsėjančiam savo ekstravagancija.
Pasak pašnekovų jo artimoje aplinkoje, NATO vadovas atsisako gyventi prabangioje generalinio sekretoriaus rezidencijoje Briuselyje ir ragina žmones vadinti jį „Marku“. (Kai kurie vis dar to nedaro.) Jis yra įpročio vergas, tad beveik kiekvieną savaitgalį sugrįžta į Hagą, kur lanko savo mėgstamas vietas ir moko vidurinių mokyklų moksleivius – nuo 2008 m. jis dirba savanoriu.
Nors jis turi ministro pirmininko patirties ir tvirtas transatlantinių santykių gynėjas, M.Rutte pasiekimai karinių išlaidų didinimo srityje, kuri dažnai laikoma svarbiausia NATO vadovo užduotimi, buvo vertinami kaip prastoki.
Tačiau M.Rutte įrodė savo vertę Aljansui per daug diskusijų sukėlusį 2018 m. aukščiausiojo lygio susitikimą, kuomet D.Trumpas ir vėl grasino pasitraukti iš Aljanso. Už uždarų durų vykusiame pasaulio lyderių susitikime tuometinis premjeras nuslopino įtampą, pripažindamas, kad tai D.Trumpas įkvėpė Europos lyderius padidinti išlaidas gynybai.
„Jis iš esmės išgelbėjo aukščiausiojo lygio susitikimą“, – mano buvęs NATO pareigūnas Timo Kosteris, tąkart buvęs tame pačiame kambaryje.
NATO generalinis sekretorius renkamas bendru sutarimu, bet didelę įtaką jam daro Jungtinės Valstijos. Kai 2024 m. atsilaisvino Aljanso vadovo postas, diplomatai įvertino M.Rutte's ryšius su D.Trumpu. Net buvę Joe Bideno administracijos pareigūnai kalbėjo, kad jo santykiai su Amerikos lyderiu padidina jo galimybę gauti NATO vadovo postą, ypač, kai paaiškėjo, jog D.Trumpas gali sugrįžti į Baltuosius rūmus.
Pastaruoju metu pasigirsta nuomonių, kad M.Rutte nuėjo per toli. Jis gyrė D.Trumpą už tai, kad šis pradėjo karą Irane, nors daugelis Europos lyderių ne kartą pavadino karą neteisėtu. Be kita ko, Iranas yra už NATO teritorijos ribų.
„Ar jam reikėjo girti prezidentą dėl Irano ir raginti amerikiečius palaikyti karą? – klausė JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith, dirbusi prezidento J.Bideno laikais. – Daugelis mano, kad jis peržengė ribą“.
M.Rutte atsisakė duoti komentarą „The New York Times“.
Tačiau daugelis NATO ambasadorių nurodė, kad jis turi tris pagrindinius tikslus: išlaikyti visapusišką D.Trumpo ir Jungtinių Valstijų įsitraukimą į NATO veiklą; spausti Europą ir Kanadą didinti karines išlaidas; išlaikyti JAV ir sąjungininkų paramą Ukrainai.
Visų pirma, tai reiškia, užtikrinti, kad Vašingtonas ir toliau teiktų Kyjivui žvalgybinę mūšio lauko informaciją ir toliau pardavinėtų amerikietiškas ginklų sistemas europiečiams, o šie savo ruožtu jas perduotų Ukrainai.
Ambasaroių teigimu, norint pasiekti šiuos tikslus, labai svarbu palaikyti artimus santykius su D.Trumpu. Tai nepaprastai aktualu, ypač, kai prezidentas vis išreiškia abejones dėl NATO abipusės gynybos susitarimo, vadinamo 5-uoju straipsniu.
„NATO viduje kalbama apie tai, kad Rutte pats žino, jog pataikauja Trumpui tam, kad pabandytų užkirsti kelią bet kokiai eskalacijai, kuri dar labiau pakenktų 5-ojo straipsnio patikimumui“, – teigė Janas Techau, buvęs Vokietijos gynybos pareigūnas, kuris vadovauja Eurazijos grupės Europos saugumo klausimams.
„Tai nėra gražu ir labai gėdinga mums visiems, bet jis padarė išvadą, kad tai vienintelis dalykas, kuris veikia“, – pridūrė jis.
Jonas Fineris, buvęs J.Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas, anksčiau palaikė M.Rutte kandidatūrą į šį postą. Tačiau neseniai jis prisipažino pasakęs Aljanso vadovui, kad nuolaidžiavimo D.Trumpui kaina neturėtų būti sudarytas įspūdis, jog jis remia demokratijos smukdymą.
Tačiau, pripažino J.Fineris, rizika dėl Ukrainos yra ypač didelė, „ir jis turi įvertinti tos rizikos lygį“.
Tie, kurie palaiko NATO vadovą, sako, kad jo draugiškumas D.Trumpui yra jo politinio apskaičiavimo dalis.
„Jis visada man sakydavo: „Su žmonėmis, kuriuos sutinki šokių aikštelėje, reikia šokti“, – pasakojo Janas Driessenas, buvęs M.Rutte's rinkimų kampanijos Nyderlanduose strategas.
M.Rutte palaiko glaudžius ryšius su kitais pasaulio lyderiais, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o jo šalininkai tvirtina, kad pokalbiuose su D.Trumpu jis dažnai gina Europos interesus.
Tokia pozicija davė tam tikrų laimėjimų. Kai D.Trumpas, supykęs dėl Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo komentarų apie Iraną, staiga paskelbė, kad išves 5 tūkst. karių iš Vokietijos, M.Rutte bendradarbiavo su vyriausiuoju NATO vadu amerikiečiu generolu Alexusu Grynkewichiumi, kad sumažintų galimus padarinius.
Tačiau generalinio sekretoriaus įsitraukimas nesutrukdė D.Trumpui išvadinti NATO „popieriniu tigru“ ir suabejoti kolektyvine gynyba, garsiai dvejojant, ar Vašingtonas ateis į pagalbą Europai krizės ar karo atveju. Jis taip pat nesutrukdė P.Hegsethui Europoje labai kritiškoje kalboje paskelbti apie pradedamą pusmetį truksiančią JAV pajėgų Europoje peržiūrą.
NATO generalinis sekretorius yra atskaitingas Šiaurės Atlanto Tarybai, kuri yra sprendimus priimantis organas, ir tradiciškai pasisako tik po to, kai organizacijoje pasiekiamas bendras sutarimas.
-
Vos du žodžiai: Trumpas pastatė „į vietą“ NATO vadovą
-
Prieš NATO viršūnių susitikimą – Merzo žinia Rusijai
-
Iranas smerkia NATO vadovo komentarus apie paramą JAV kare
-
Varšuva: Rusija gali surengti „netikros vėliavos“ operaciją prieš NATO narę
-
NATO vadovas įspėjo Rusiją: atsakysime į bet kokį kvailą žingsnį
-
NATO pareigūnas tikisi, kad viršūnių susitikimas paskatins gynybos išlaidų augimą
M.Rutte ne kartą prieštaravo šiai tradicijai, teigė buvęs NATO pareigūnas T.Kosteris.
„Šiuo metu NATO konsensusas yra labai, labai trapus, todėl taip elgdamasis jis labai rizikuoja“.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
