Sekite 15min Google
Juodai vilkintys ir veidus slepiantys „Black Bloc“ dalyviai susiremia su policija, niokoja valstybės ir kapitalizmo simbolius, rašo „Financial Times“. Vieni lupa grindinio akmenis, kiti atsineša fejerverkų ir Molotovo kokteilių – toks pasidalijimas užduotimis rodo tam tikrą organizuotumą.
Prancūzijos valdžia juos kaltina prisidėjus prie taikių protestų virtimo riaušėmis. Su anarchizmu, antikapitalizmu ir antifašizmu siejami „juodojo bloko“ dalyviai nepripažįsta hierarchinių organizacijų.
Šie profesionalūs protestuotojai dažniausiai siejami su anarchistais, autonomistais ir radikaliais antifašistais. Jie paprastai veikia nepriklausomai nuo partijų ar profsąjungų ir skleidžia kraštutinių kairiųjų antikapitalistines idėjas, veržiasi į susigrūmimus su policija, taip pat taikosi į kapitalizmo ir valstybės simboliais laikomus objektus.
Koks tai reiškinys?
„Black Bloc“, arba „juodasis blokas“, – kolektyvinė protesto taktika, o ne organizacija su vadovybe ir narių sąrašais.
Jos dalyviai paprastai vilki tamsiai, slepia veidus ir įsilieja į protestuotojų minią. Kaip rašo „Tunisie Numérique“, aiškios struktūros nebuvimas apsunkina valdžios pastangas tokias grupes išardyti.
Taktika ir jos pavadinimas atsirado XX a. devintajame dešimtmetyje Vakarų Vokietijos anarchistų ir radikaliųjų kairiųjų aplinkoje, o vėliau paplito per antiglobalistinius protestus.
Sociologė Isabelle Sommier, 2023 m. liudydama Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos tyrimo komisijai, lūžio tašku įvardijo 1999 m. protestus Sietle, kuriuose „juodasis blokas“ buvo itin aktyvus.
Ilgainiui „juodasis blokas“ tapo nuolatiniu didžiųjų protestų Prancūzijoje dalyviu. Tai pažymima 2021 m. kovo 17 d. Nacionalinės Asamblėjos Teisės komisijos ataskaitoje. Joje minimi 2016 m. protestai prieš Darbo įstatymą, 2017 ir 2018 m. gegužės 1-osios eitynės bei „geltonųjų liemenių“ protestai 2018–2019 m. žiemą.
Ataskaitos duomenimis, dalyvių gretos augo daugiausia dėl socialinių tinklų. Per 2018 m. gegužės 1-osios eitynes Paryžiuje suskaičiuota apie 1200 „juodojo bloko“ dalyvių, sulaikyta beveik 300 asmenų.
Ataskaitoje cituojama senatorė Catherine Troendlé teigė, kad jų veiksmai tapo radikalesni ir geriau organizuoti, todėl jiems lengviau išvengti policijos.
Prancūzijoje – ne naujokai
Kada „juodasis blokas“ pirmą kartą pasirodė Prancūzijoje, šaltiniai nurodo skirtingai. Nacionalinės Asamblėjos 2021 m. ataskaitoje, remiantis žandarmerijos tyrimų centru (CREOGN), jo pasirodymas siejamas su 2000 m. pabaigoje vykusiu ES viršūnių susitikimu. O „The Local France“ rašo, kad daugelis tyrėjų šio reiškinio pradžia šalyje laiko 2009-uosius.
Kaip „Financial Times“ pasakojo socialinius judėjimus ir kairiąsias politines grupes tyrinėjantis istorikas Sylvainas Boulouque’as, Prancūzijoje „Black Bloc“ plačiau paplito tik 2016 m., kai ultrakairieji aktyvistai įsiliejo į protestus prieš darbo rinkos reguliavimo švelninimą.
„Jie priešiški kapitalizmui ir valstybei. Kai kurie tiki, kad riaušės gali atverti kelią naujam pasauliui“, – sakė istorikas.
„Jie taip pat tiki, kad susirėmimai su policija ir po jų sekantis susidorojimas atskleis tikrąjį, smurtinį valstybės veidą ir pakirs jos teisėtumą“, – pridūrė ekspertas.
Per neramumus taikytasi į objektus, laikytus pinigų ir valdžios simboliais. Paryžiuje visiškai išdegė ką tik įrengtos „Qonto“ banko patalpos, buvo nusiaubtas „McDonald’s“ restoranas ir apgadintas pašto skyrius.
Prancūzija – ne vienintelė šalis, kurios protestuose pasirodė „juodasis blokas“. Dar 2007 m. Vokietijos Rostoko mieste per protestus prieš G8 viršūnių susitikimą, kuriuose gausiai dalyvavo „Black Bloc“ atstovai, kilo susirėmimai. Per juos buvo sužeista daugiau nei 400 policijos pareigūnų.
Viena naujesnių „juodojo bloko“ apraiškų už Prancūzijos ribų užfiksuota 2026 m. sausio 31 d. Turine, per eitynes iškeldintam kairiųjų socialiniam centrui „Askatasuna“ palaikyti.
Kaip rašo „La Stampa“, apie 700 „Black Bloc“ dalyvių apsupo policijos saugomą gatvės atkarpą. Viešumoje išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip vienas pareigūnas spardomas ir mušamas plaktuku. Po susirėmimų pranešta apie 24 įtariamuosius ir tris sulaikytuosius. Vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi smurtą siejo su siekiu didinti konfrontaciją su valstybės institucijomis.
Galimai organizavo padegimą
Kaip rašo „Financial Times“, remdamasis šaltiniu saugumo struktūrose, ultrakairiųjų gretose yra apie 5 tūkst. žmonių, kurie laikomi galinčiais imtis smurto.
Prancūzijos premjeras Sébastienas Lecornu pranešė, kad vienas ultrakairiųjų atstovas sulaikytas įtariant prisidėjus prie padegimo, nuniokojusio didelę istorinės Limožo rotušės dalį.
„Kai kuriose vietovėse buvo planuojama sukilimo kampanija, kuriai vadovavo kraštutinių kairiųjų ir ultrakairiųjų grupės“, – sakė S.Lecornu.
Išpuolis prieš Limožo rotušę sukėlė bene didžiausią visuomenės rezonansą. Jį tiria antiteroristinės policijos pareigūnai, kurie taip pat specializuojasi tirdami su ekstremistinėmis ideologijomis susijusį smurtą.
Pasak naujienų agentūros AFP, dėl galimo dalyvavimo išpuolyje sulaikytas 34 metų vyras buvo įtrauktas į saugumo tarnybų stebimų asmenų sąrašą dėl įtariamų ryšių su kraštutiniais kairiaisiais. Policijai jis buvo žinomas dėl smurto prieš valdžios atstovus.
Limožo meras Guillaume’as Guérinas leidiniui „Le Monde“ teigė, kad ultrakairieji aktyvistai išpuolį suplanavo ir pasirūpino jam reikalingomis priemonėmis.
„Jie atsinešė fejerverkų, pirotechninių paleidimo įtaisų ir taraną. Tokių daiktų šiaip sau kuprinėje nesinešioji“, – sakė jis. Pasak mero, užpuolikai taip pat atsinešė juodų, anarchistinių ir Palestinos vėliavų.
„Jie vilkėjo vien juodai ir buvo pasirengę gatvių kovoms, kurioms treniruojasi“, – teigė G.Guérinas.
Prokurorai išsamių tyrimo išvadų kol kas nepateikė.
-
Po riaušių ir plėšikavimo dalyje Paryžiaus įvesta komendanto valanda
-
Prancūzijoje laukiant naujų protestų, institucijos ėmėsi virtinės saugumo priemonių
-
Dalyje Paryžiaus naktį vėl galios komendanto valanda
-
Smūgis protestuotojams Lione: šeštadienį uždraustos visos demonstracijos
-
Prancūzijos prezidentas prieš savaitgalio protestus šaukia gynybos tarybą
Kaip piketai Prancūzijoje virto riaušėmis?
Spalio 17-ąją į protestus Prancūzijoje pakvietė moksleiviai ir studentai, jau kelias savaites kėlę švietimo sistemos problemas. Prie jų prisijungė ir brangiu pragyvenimu pasipiktinę gyventojai. Visoje šalyje į gatves išėjo apie pusė milijono žmonių.
Anot „Financial Times“, Paryžiaus Respublikos aikštėje neramumai kilo dar ryte – likus kelioms valandoms iki numatytos eisenos pradžios. Juodai vilkintys asmenys apmėtė policininkus akmenimis, statė barikadas ir kurstė ugnį.
Policija nustūmė juos į nedidelį plotą ir panaudojo ašarines dujas. Tačiau daugelis „juodojo bloko“ dalyvių tam buvo iš anksto pasiruošę – saugojosi dujokaukėmis ar apsauginiais akiniais.
Įnirtingi susirėmimai nesiliovė iki vakaro, aikštėje aidėjo garsinių granatų sprogimai.
Vyriausybės teigimu, popietę į miestą sugužėjo sumaištimi pasinaudoję plėšikautojai, dalis jų – iš skurdesnių Paryžiaus priemiesčių. Pasiskirstę nedidelėmis grupėmis, jie siaubė šimtus kavinių, mobiliųjų telefonų, sportinės avalynės ir prabangos prekių parduotuvių.
Policija reagavo per lėtai ir nesugebėjo suvaldyti padėties. Plėšikavimas tęsėsi iki vėlaus vakaro, o pavienių išpuolių pasitaikė ir kitą dieną.
„Financial Times“ šaltinis saugumo struktūrose teigė, kad ultrakairieji, radikalūs kraštutinės kairės atstovai ir skurdesnių rajonų jaunimas taip susivienijo pirmą kartą. Vis dėlto, jo vertinimu, plėšikavimą pradėjo veikiausiai ne ultrakairieji. Vyriausybė ir prokurorai šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų viešai dar nepateikė.
Kas vyko per neramumus ir kodėl policijai nepavyko jų suvaldyti, turėtų aiškintis parlamentinė tyrimo komisija.
Istorijos apie nepaliestas mečetes ir kiaulieną
Prasidėjus neramumams Prancūzijoje, socialinius tinklus netruko užplūsti klaidinantys pasakojimai apie jų dalyvius. Imta skelbti, esą riaušes kėlė radikalūs islamistai, o tai neva išdavė nenukentėjusios mečetės ir nepaliesti kiaulienos skyriai parduotuvėse.
Taip mėginta riaušes susieti su musulmonais ir migrantais, nors tokie teiginiai neįrodo nei dalyvių tapatybės, nei jų motyvų.
Pasakojimą apie islamistus sustiprino spalio 18 d. televizijos „CNews“ eteryje paskelbtas teiginys, esą pas su jais siejamus riaušininkus rasta Kalašnikovo automatų. Informacijos šaltiniu nurodyta Prancūzijos vidaus saugumo tarnyba (DGSI).
Tačiau ji kitą dieną „Libération“ faktų tikrinimo skyriui „CheckNews“ pareiškė, kad ši informacija visiškai klaidinga, o pati tarnyba šiuo klausimu apskritai nebuvo pasisakiusi.
Viename socialiniame tinkle „X“ išplitusiame įraše, sulaukusiame apie 2,1 mln. peržiūrų, teigiama, kad per neramumus nenukentėjo nė viena mečetė. Komentaruose šis sąrašas plečiamas – esą nepaliestos liko ir kebabinės, kirpyklos bei halal mėsinės. Kaip tariamas patvirtinimas platinamas pokalbių roboto „Grok“ atsakymas, tačiau jis savaime nėra teiginį pagrindžiantis įrodymas.
Net ir nesant pranešimų apie apgadintas mečetes, negalima daryti išvados, kad jos buvo sąmoningai aplenktos. Neramumai daugiausia telkėsi miestų centruose, kur nukentėjo parduotuvės, rotušės ir kiti visuomeniniai pastatai. Maldos namai apskritai nebuvo sistemingai puolami.
Panašus pasakojimas pasklido ir apie Marselį. Žurnalistas Paulas Amaras „CNews“ eteryje teigė, esą vienoje miesto gatvėje padegtos visos žydams priklausančios parduotuvės, o musulmonų verslai aplenkti. Tačiau nei gatvės, nei informacijos šaltinio jis neįvardijo, įrodymų taip pat nepateikė.
Buš diu Ronos policijos prefektūra naujienų agentūrai AFP nurodė, kad parduotuvės plėštos neskirstant jų pagal savininkų religiją. Prancūzijos žydų institucijų atstovų tarybos (CRIF) Marselio-Provanso skyriaus pirmininkas Bruno Benjaminas taip pat sakė, kad nukentėjo žydams, musulmonams ir krikščionims priklausančios parduotuvės.
Žydų bendruomenės saugumo tarnyba SPCJ spalio 18 d. patikslino, kad žydų verslai iš tiesų nukentėjo, tačiau nėra duomenų, jog į juos būtų taikytasi būtent dėl savininkų tikėjimo.
Su neramumais mėginta susieti ir įsilaužimą į Paryžiaus žydų maldos namus „Ohaley Yaakov“. Kaip rašė faktų tikrinimo portalas „Snopes“, SPCJ vertinimu, tai greičiausiai buvo su protestais nesusijusi vagystė. Antisemitinių užrašų ar kitų tokį motyvą rodančių ženklų nerasta.
„Snopes“, remdamasis žydų žiniasklaidos priemone „IsraJ“, taip pat nurodė, kad maldai naudotos laikinos patalpos iš išorės neturėjo matomų žydiškų ženklų.
Pats portalas atkreipė dėmesį, kad arčiau Paryžiaus centro esančios sinagogos nenukentėjo. Vis dėlto galutinio vertinimo „Snopes“ nepateikė, nes tyrimai dar nebuvo baigti.
Pasakojimas apie nepaliestus kiaulienos skyrius išplito po to, kai spalio 17 d. socialiniame tinkle „X“ buvo paskelbtas vaizdo įrašas iš apiplėštos „Franprix“ parduotuvės. Jis sulaukė apie 11,1 mln. peržiūrų, o komentatoriai atkreipė dėmesį į lentynose likusį kumpį. Vėliau įrašu dalytasi retoriškai klausiant, kodėl šių prekių niekas nepavogė. Vienas toks įrašas sulaukė apie 3,9 mln. peržiūrų.
Šveicarijos leidinys „20 Minuten“ patvirtino, kad parduotuvė yra Paryžiaus Faubourg du Temple gatvėje, netoli Respublikos aikštės. Tačiau teiginių apie paliktą kumpį leidinys nenagrinėjo.
Vienos parduotuvės vaizdai neleidžia spręsti, kad kiaulienos skyriai liko nepaliesti ir kitur. Jie taip pat neatskleidžia, kodėl dalis prekių nebuvo paimta. Todėl iš lentynose likusio kumpio daryti išvadą apie plėšikautojų religiją nėra pagrindo.
