Sekite 15min Google
Rusija atmetė kaltinimus, pareikštus neformaliame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje. Rusijos nuolatinės atstovybės prie JT pavaduotoja Marija Zabolockaja tai pavadino „dezinformacijos kampanija“ ir tvirtino, kad Rusijos karo belaisviai Ukrainoje esą patiria „kankinimus, žeminimą bei moralinę ir fizinę prievartą“.
Juanas Alberto Leyva Garcia, vis dar aktyviai tarnaujantis Ukrainos kariuomenėje, sakė, kad per 1 183 dienas nelaisvėje rusų kareiviai jį kankino visais įmanomais būdais, skelbia „TVP World“.
Kokie kankinimo būdai
„Taip... mane kankino, – po JT posėdžio žurnalistams sakė jis. – Viskas, ką tik galite įsivaizduoti – kas gali pakenkti žmogui, pažeminti jį, bet kuris tai darytų nenorom. Viskas, kas ateina į galvą: ne tik žodinis, fizinis smurtas, kasdieniai mušimai, elektros smūgiai, pervargimas nuo pernelyg intensyvių pratimų spaudžiant stipriam šalčiui, esant minusinei temperatūrai... seksualinė prievarta. Viskas, ką galima panaudoti prieš žmogų, siekiant jį palaužti psichologiškai. Visa tai buvo taikoma man ir daugumai mano draugų.“
Vyras sakė, kad jam pasisekė išgyventi, tačiau du jo draugai buvo užmušti kalėjimuose Donecko regione. Karo belaisviai buvo laikomi „perpildytose kareivinėse be tinkamų sąlygų“, kuriose „beveik visi karo belaisviai sirgo dizenterija“, o daugelis badavo, – taip jis kalbėjo JT posėdyje.
Ukrainietis, kurio tėvas yra kubietis, sakė, kad sargybiniai jį ypač persekiojo dėl jo lotyniško vardo – kaltino jį esant „samdiniu ir amerikiečių šnipu“.
Sučiupo, kai bandė aplankyti sergantį tėvą
Krymo totorių aktyvistė Lenijė Umerova, 2024 metais išlaisvinta per karo belaisvių mainus, sakė, kad buvo sulaikyta, kai bandė aplankyti sunkiai sergantį tėvą Kryme.
Ji papasakojo, kad buvo pervežama per „septynias sulaikymo vietas“ – tai, ką ji pavadino „represijų karusele“ – ir apkaltino Rusiją Ukrainos piliečių kankinimu.
Ukrainos vyriausybės Karo belaisvių koordinacinio štabo atstovas Olehas Hušinas sakė, kad ukrainiečiai karo belaisviai buvo „žudomi ir kankinami“ sulaikymo vietose.
Jis teigė, kad Kyjivas nustatė „daugiau nei 300 sulaikymo vietų“ Rusijoje ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, ir kad nors per mainus buvo sugrąžinta daugiau nei 9 000 ukrainiečių, „tūkstančiai“ vis dar yra Rusijos nelaisvėje.
Ukrainos reikalų laikinasis patikėtinis Volodymyras Pavličenka paragino stiprinti tarptautinį spaudimą ir užtikrinti atsakomybę už tai, kaip Rusija elgiasi su karo belaisviais.
Plačiai paplitęs ir sistemingas kankinimas
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pavaduotoja Claudia Fuentes Julio sakė, kad JT stebėsena rodo, jog „plačiai paplitęs ir sistemingas Ukrainos karo belaisvių ir civilių sulaikytųjų kankinimas bei netinkamas elgesys su jais iš Rusijos valdžios institucijų pusės tęsiasi“ – įskaitant seksualinę prievartą.
Nuo 2022 m. vasario mėnesio JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras užfiksavo 129 Ukrainos karo belaisvių egzekucijas pačioje nelaisvės pradžioje ir 48 mirtis nelaisvėje dėl kankinimų, medicinos pagalbos nesuteikimo arba kitų nežmoniškų kalinimo sąlygų, – teigė ji.
Ji sakė, kad daugiau nei 95 proc. apklaustų Ukrainos karo belaisvių pranešė patyrę kankinimus arba netinkamą elgesį.
Griebdavosi seksualinės prievartos
Pasak jos, daugiau nei pusė taip pat pranešė apie seksualinę prievartą, įskaitant „prievartavimą, grupinį prievartavimą, nuogo mušimą, smūgius į lytinius organus, elektros iškrovas į lytinius organus ir spenelių sritį bei žeminantį seksualinio pobūdžio elgesį“.
Ji sakė, kad JT gavo „nuoseklius parodymus apie smarkius mušimus tokiais daiktais kaip lazdos, sunkūs diržai ir mediena, elektros smūgius, užpuolimus šunimis, inscenizuotas egzekucijas ir kitas kankinimų formas“.
Claudia Fuentes Julio sakė, kad JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras taip pat fiksavo Rusijos ir trečiųjų šalių piliečių karo belaisvių, laikomų Ukrainoje, kankinimą ir netinkamą elgesį su jais, tačiau jų mastai iš esmės kitokie.
Ji teigė, kad apie pusė apklaustų Rusijos ir trečiųjų šalių piliečių belaisvių pranešė apie prievartą pradiniuose nelaisvės etapuose.
