Rinkimų kampanija įsisiūbuoja, o Ukraina skendi nevilty. Kai kurie rinkėjai taip pasišlykštėjo chaotiška vidaus politika, smunkančiu gyvenimo lygiu ir nevaržoma korupcija, kad nenori turėti nieko bendra su pagrindiniais kandidatais į valstybės vadovo postą.
Oranžinės revoliucijos užsidegimas išblėso. V.Juščenka vis dar slapta tiki savo, kaip mesijo, vaidmeniu Ukrainoje, nors gyventojai kalba kitaip. „Tos idėjos, kurias gynėme per Oranžinę revoliuciją, buvo teisingos, tačiau mes suklydome pasitikėdami ne tais lyderiais. Niekas nepasikeis, kol neatsikratysime banditų“, – sako ukrainiečiai.
Prezidento herojaus reputaciją gadina ne tik silpnas autoritetas, neryžtingumas, „minkšta“ ranka kilus aštriai politinei kovai, bet ir kaltinimai finansinėmis machinacijomis. Julija Tymošenko prezidento aplinkos žmones apkaltino korupcija – esą jie pelnėsi iš šešėlinės prekybos dujomis.
Atrodo, per šiuose rinkimus, kad ir kas juos laimėtų, didžiausias nevykėlis ir pralaimėtojas bus būtent dabartinis prezidentas. Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, už V.Juščenką vėl balsuotų vos 5 proc. ukrainiečių. Pagal populiarumą jis vos penktas ar šeštas tarp visų kandidatų.
V.Juščenkos pykčiui kur kas daugiau šansų laimėti turi didžiausias jo politinis priešas – Regionų partijos lyderis Viktoras Janukovičius, 2004 metais kaltintas tuometinių prezidento rinkimų rezultatų klastojimu. Nors daugelyje Vakarų valstybių toks politiko elgesys būtų sužlugdęs karjerą, Ukrainos politiniame gyvenime, kaip ir daugumoje kitų posovietinių šalių, moralės ir atsakomybės kodeksai negalioja. Dabar V.Janukovičius turi didžiausią palaikymą tarp 18 kandidatų. Apklausos rodo, kad buvusį tolimųjų reisų vairuotoją, kuris jaunystėje kalėjo už vagystę, buvo kaltinamas išprievartavimu ir žmogaus užpuolimu, palaiko maždaug trečdalis gyventojų. Didžiausiai parlamento partijai vadovaujantis politikas gali didžiuotis turėdamas ir turtingiausio Ukrainos žmogaus Rinato Achmetovo užnugarį.
Atrodo, per šiuose rinkimus, kad ir kas juos laimėtų, didžiausias nevykėlis ir pralaimėtojas bus būtent dabartinis prezidentas.
Penkeri metai be valdžios V.Janukovičių labai pakeitė – jis tapo demokratijos gynėju. Regionų partijos lyderis, pasisamdęs viešųjų ryšių ekspertus iš Jungtinių Valstijų, išmoko dirbti su minia, klausytis ir šypsotis.
Spėjama, kad per antrąjį prezidento rinkimų turą, kuris vyks vasario 7 dieną, susirungs V.Janukovičius ir J.Tymošenko. Šią remia beveik penktadalis ukrainiečių. Gražuolė 49 metų politikė, kurios neįmanoma įsivaizduoti be kietos aplink galvą susuktos kasos, per kelerius metus sėkmingai užgožė V.Juščenką ir į savo pusę patraukė revoliucijos šalininkus. Tiesa, kritikams ji atrodo nenuspėjama populistė, turinti polinkių į autoritarizmą. Po Oranžinės revoliucijos J.Tymošenko išgąsdino verslą, nes prabilo apie ketinimus vėl nacionalizuoti jau privatizuotas kompanijas. Taip esą Ukraina būtų kovojusi su Leonido Kučmos laikais išsikerojusiu oligarchų tinklu.
Dabar politikė giriama už sėkmingas derybas su Tarptautiniu valiutų fondu (TVF), padėjusiu valstybei suvaldyti krizę. Tiesa, verslininkai niurna, kad vyriausybės galva per daug intensyviai nori kištis į vidaus rinką, siekia reguliuoti kainas ir pelną.
Jei laimėtų rinkimus, J.Tymošenko bandytų keisti Konstituciją, kad daugiau teisių būtų suteikta prezidentui, o ne parlamentui, kaip yra dabar. Tai kelia nerimą jos kritikams. Kai kurie Oranžinės revoliucijos rėmėjai dabar sako mieliau palaikantys V.Janukovičių, kaip mažesnę blogybę iš dviejų. „Jei V.Janukovičius taps prezidentu, Ukrainai bus gėda. Bet jis ne toks ciniškas kaip Julija. Mūsų parlamentinė demokratija turi trūkumų, tačiau ši sistema vis tiek yra akivaizdžiai geresnė negu bet kuri kita alternatyva“, – aiškina visuomenės nuomonės tyrimų analitikas Ilko Kučerivas .
Atrodo, savo buvusios sąjungininkės nepalaiko ir dabartinis prezidentas. V.Juščenka, aštrias kritikos strėles nukreipęs tik į J.Tymošenko ir jos kabinetą, nesąmoningai stumia rinkėjus į V.Janukovičiaus glėbį. Tiesa, prezidentas atkerta, kad patekęs į antrąjį turą, o jis vis dar tiki tuo, kritikuos tik V.Janukovičių.
Naujajam Ukrainos vadovui teks daug užduočių. Pirmiausia – išlaikyti politinį stabilumą, atgaivinti ekonomiką, prižiūrėti TVF gelbėjimo planą ir sėkmingai balansuoti tarp Maskvos ir Vakarų. Pasak apžvalgininkų, nelabai nė svarbu, kas laimės, kur kas svarbiau, kad naujasis prezidentas sugebėtų išsaugoti politinę tvarką ir padėtų sugrįžti valstybei į ekonominio augimo kelią. Pernai Ukrainos ekonominis nuosmukis siekė 15 proc., šiemet prognozuojamas kuklus 3–5 proc. augimas. Tačiau šalis tebėra pažeidžiama – daugiausia dėl susikaupusių skolų ir politinės nežinomybės.
„Jaučiama, kad įmanoma bet kas, nes ant kortos pastatyta labai daug“, – sako JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikas Rory MacFarquharas. Tiesa, jei laimėtų V.Janukovičius, kiltų Aukščiausiosios Rados paleidimo grėsmė, nes šiuo metu parlamentinę daugumą, nors ir nedidelę, turi J.Tymošenko.
Abu pagrindiniai kandidatai – V.Janukovičius ir J.Tymošenko – į Maskvą žiūri pragmatiškai. Nors Regionų partijos lyderis jau seniai gerai sutaria su Rusija, didžiausiam šios valstybės premjero Vladimiro Putino pasitenkinimui nedrąsiai su didžiąja kaimyne pradėjo flirtuoti ir Ukrainos vyriausybės vadovė. Tiek V.Janukovičius, tiek J.Tymošenko atsiribojo nuo V.Juščenkos provakarietiškos politikos, nors narystė ES ir toliau išlieka Ukrainos tikslas.
Aštuoniolikos kandidatų varžybos dėl prezidento posto Ukrainai kainuos 670 mln. grivinų (290 mln. litų). Protesto balsus ukrainiečiai galės atiduoti vakarinėje Ukrainoje įsikūrusio Ivano Frankovsko miesto vietiniam politikui Vasilijui Humeniukui. Savo kandidatūrą jis kelia kaip Vasilijus Protivsikas – Vasilijus Prieš Visus. Pavardę pasikeitęs 63 metų oportunistas siekia penkių minučių šlovės. „Jau 19 metų stebėjau, kaip politinis elitas drasko Ukrainą. Atėjo metas liaudies žmogui prisiimti atsakomybę“, – tvirtina V.Humeniukas. Jo kandidatavimas į prezidentus tik parodo, kaip giliai žemyn nusirito Ukrainos politika.
