Kaip praneša Laisvės radijas, dauguma vokiečių nepalaikė griežtesnių sankcijų, nukreiptų prieš Rusiją. Kovą atlikta apklausa parodė, kad 55 proc. vokiečių „itin“ arba „šiek tiek“ palaiko mintį, kad Krymas būtų Rusijos įtakos zona.
Dar 2012 m. atliktos „Pew“ apklausos duomenys rodė, kad 77 proc. vokiečių „mažai“ arba „visiškai“ nepasitikėjo Rusijos prezidentu V.Putinu ir jo veiksmais pasaulio arenoje. Tuo metu tik 54 proc. JAV respondentų turėjo tokią pat nuomonę.
Manau, kad tai pagrindinė priežastis“, – teigia ekspertas, kalbėdamas apie tai, kas vokiečius stumia arčiau Rusijos, ir priduria, kad ši priežastis bene svarbesnė už abiejų šalių glaudžius ekonominius ryšius.
Ekspertas: istorija suformavo vokiečių požiūrį į Rusiją
Yra daugybė istorinių veiksnių, formuojančių vokiečių požiūrį, – sako „Carnegie Europe“ kviestinis ekspertas Ulrichas Speckas.
„Daug istorijos puslapių yra apie Vokietijos ir Rusijos santykius. Viename jų – Antrasis pasaulinis karas ir būtent jis yra esminis vokiečių požiūriui į Rusiją“, – sako jis.
„Be to, kur kas labiau įtakos vokiečių požiūriui turi Šaltasis Karas“, – pridūrė jis.
Karo baimė
„Atmintis vis dar gyva – manoma, kad Vokietija vis dar yra silpna ir negali konfrontuoti su Rusija“, – pažymi ekspertas, pridurdamas, kad „iki šių dienų yra išlikę toks požiūris ir jis giliai įsišakniję politiniame mentalitete“.
Be to, pasak eksperto, didžiausia „motyvacija“, vokiečius stumianti arčiau Rusijos, yra „karo baimė“. „Manau, kad tai pagrindinė priežastis“, – sako jis, pridurdamas, kad ji bene svarbesnė už abiejų šalių glaudžius ekonominius ryšius.
Veikia Rusijos smegenų plovimo mašina
Laisvės radijas taip pat primena, kad Kremlius įnirtingai kovoja propagandiniame kare, stengdamasis paveikti Vakarų protus ir parodyti įvykius Ukrainoje sau palankioje šviesoje. Tam jis pasitelkia įvairius ginklus – nuo interneto komentatorių iki Kremliui palankių politikų.
Neseniai buvo rašyta apie tai, kad Ivanas Rodionovas savo biure pačioje Berlyno širdyje, kalbėdamas su „Spiegel“ žurnalistais gynė Vladimiro Putino veiksmus Ukrainoje ir teigė, kad smurtą iššaukė ne Kremliaus veiksmai, o Kijevo politikai. Klausantis tokių kalbų galima susidaryti įspūdį, kad čia kalba Kremliaus atstovas spaudai, tačiau I.Rodionovas laiko save žurnalistu.
49 metų vyras vadovauja naujienų agentūrai „Ruptly“, kuri buvo įkurta prieš metus ir yra finansuojama Rusijos valdžios. Prašmatnus ofisas puikioje vietoje su vaizdais į Reichstagą – akivaizdu, kad Kremlius šios agentūros veiklai taupyti neketina. Daugiau apie tai, kokius ginklus Kremlius renkasi propagandos karui, skaitykite ČIA.
Ulrichas Speckas sako, kad tai taip pat galėjo turėti poveikį: „Vokietijos visuomenėje gausėja manančių, kad iš Rusijos keliauja informacijos srautai ir bandoma manipuliuoti viešąja nuomone.“
Anot jo, toks požiūris formuojasi bent jau tarp žurnalistų. „Per pastarąsias savaites daugėja skepticizmo Rusijos atžvilgiu“, – baigia jis.
