Prie rinkimų apylinkių, kurios darbą pradėjo 9 val. (10 val. Lietuvos laiku), susidarė visų amžiaus grupių rinkėjų eilės, pranešė reporteriai.
Oficialaus rinkėjų sąrašo nėra, bet regiono vyriausybė sako, kad balsuoti gali 5,4 mln. katalonų ir čia gyvenančių užsieniečių nuo 16 metų amžiaus.
Balsadėžės šeštadienį buvo pastatytos mokyklose ir rotušėse visoje Katalonijoje, nors centrinė vyriausybė ir perspėjo regiono vyriausybę, kad ši negalinti naudoti valstybinių lėšų tokiam balsavimui.
Katalonijos, vieno turtingiausių, bet labiausiai įsiskolinusių Ispanijos regionų, senas didesnės autonomijos troškimas pastaraisiais metais buvo kurstomas ekonominių problemų ir Madrido priešinimosi.
„Tai galimybė, kurios negalime praleisti ... Mes jos labai ilgai reikalavome“, – sakė 16-metis Martinas Arbaizaras (Martinas Arbaisaras), laukęs eilės balsuoti prie vienos mokyklos Barselonoje.
Pastarojo meto apklausos rodė, kad maždaug pusė katalonų pritaria nepriklausomybei.
Katalonijos regiono vyriausybė balsavimą surengė nepaisydama to, kad Ispanijos Konstitucinis Teismas antradienį nurodė jį sustabdyti, sutikęs nagrinėti Ispanijos vyriausybės užginčijimą, kad šis balsavimas yra nekonstitucinis.
Katalonija žingsnį didesnės autonomijos link žengė 2006 metais, kai oficialiai priėmė chartiją, kuria jai buvo priskirtas „nacijos“ statusas.
Katalonijos vyriausybė tikisi, kad rinkimų apylinkėse dirbs daugiau kaip 40 tūkst. savanorių. Rezultatai turėtų paaiškėti tik pirmadienį ryte.
Balsalapiuose rinkėjams pateikiami du klausimai: „Ar norite, kad Katalonija būtų valstybė?“, ir jei taip, „Ar norite, kad ta valstybė būtų nepriklausoma?“.
„Nors tai gal ir neoficialu, aš galvoju, jog svarbu tai, kad jie mūsų klausytųsi, – sakė M.Arbaizaras. – Kuo daugiau žmonių balsuos ir kuo didesnį triukšmą kelsime, tuo geriau“.
„Tai ne referendumas“
Premjero Mariano Rajoy vadovaujama Ispanijos konservatorių vyriausybė žadėjo ginti šalies, atsigaunančios po didelio ekonominio smukimo, vienybę.
Tačiau katalonai nieko nepaisydami siekė savo, padrąsinti referendumo dėl nepriklausomybės, kurį rugsėjo mėnesį surengė Škotija, net jei škotai ir nusprendė neatsiskirti nuo Didžiosios Britanijos.
M.Rajoy sako, kad jo šalis negali rengti nepriklausomybės referendumo kaip Škotija, nes, skirtingai nuo Didžiosios Britanijos, turi rašytinę konstituciją, kuri tai draudžia.
Premjeras šeštadienį per partijos mitingą šalies rytuose esančiame Kasereso mieste nesureikšmino šio balsavimo.
„Vadinkit tai kaip norit, bet tai ne referendumas, ne konsultacija ar kas nors, kas tai primintų, – sakė jis. – Tikra tai, kad jis neturės jokio poveikio“.
Ispanijos vyriausybė konkrečiai nenurodė, kokias teisines pasekmes, jeigu išvis tokių bus, patirs Katalonijos lyderiai, savanoriai rinkimų darbuotojai ar rinkėjai.
7,5 mln. gyventojų turinti Katalonija, kuri didžiuojasi sava kalba ir kultūra, nulemia beveik penktadalį Ispanijos ekonomikos.
Reikalavimai suteikti didesnę autonomiją čia reiškiami jau daug metų, bet naujausias regiono prezidento Arturo Maso bandymas pastūmėjo šį klausimą kaip niekada toli.
Katalonija žingsnį didesnės autonomijos link žengė 2006 metais, kai oficialiai priėmė chartiją, kuria jai buvo priskirtas „nacijos“ statusas.
