„Po vasaros bus rinkimai. Tiksliau, 2015 metų rugsėjo 27 dieną“, – sakė A.Masas spaudos konferencijoje po to, kai su antros pagal dydį regiono politinės jėgos – separatistinės partijos „Katalonijos respublikoniškoji kairė“ – lyderiu pasiekė susitarimą dėl pirmalaikių rinkimų. Katalonijoje, kur sukuriama daugiau nei penktadalis Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), eilinių rinkimų neturėjo būti iki 2016 metų.
Lapkričio 9 dieną A.Masas regione organizavo simbolinį referendumą dėl nepriklausomybės, nors premjeras Mariano Rajoy buvo pasiekęs, kad teismai uždraustų rengti tokį balsavimą, ir laiko jį neteisėtu. Po simbolinio plebiscito A.Masas pristatė naujas kelio į nepriklausomybę gaires, kuriose, be kita ko, numatyti ir pirmalaikiai rinkimai.
Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas: tikslas yra užsitikrinti absoliučią daugumą ir pradėti derybas dėl nepriklausomybės su Madridu, kad būtų atvertas kelias ateinančiais metais šiuo klausimu surengti privalomąjį referendumą.
Katalonijos lyderio tikslas yra užsitikrinti absoliučią daugumą ir tvirtą mandatą per pusantrų metų pradėti derybas dėl nepriklausomybės su Madridu, kad būtų atvertas kelias ateinančiais metais šiuo klausimu surengti privalomąjį referendumą. Tačiau A.Masui nepavyko įtikinti separatistinių partijų rinkimuose dalyvauti bendru sąrašu su jo konservatyvia koalicija „Konvergencija ir sąjunga“.
Pasak A.Maso, nors partijos nepristatys bendro sąrašo, jos turės programas, kuriose bus „kelio gairės dėl katalonų politinio proceso“, leisiančio regionui ilgainiui atsiskirti nuo Ispanijos. Katalonijos vyriausybė sako, kad lapkritį vykusiame simboliniame plebiscite dalyvavo 2,3 mln. iš 6,3 mln. katalonų rinkėjų ir triuškinama dauguma jų pasisakė už regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Reikalavimai dėl atsiskyrimo Katalonijoje reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione išaugo nedarbas ir skolos. Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.
