Vasario pabaigoje kilus karui tarp Jungtinių Valstijų ir Irano, Teheranas faktiškai užblokavo šį sąsiaurį, kuriuo taikos metu paprastai gabenama penktadalis pasaulio suskystintųjų gamtinių dujų ir naftos krovinių.
Iranas ir Omanas, kurie abu ribojasi su sąsiauriu, jau ne vieną savaitę aptaria laivybos šiuo vandens keliu ateitį, o Teheranas teigia, kad abiejų šalių numatomo maršruto geografinės koordinatės „jau suderintos“.
„Taip pat laukiame Omano Sultonato ir Irano susitarimo dėl sąsiaurio, kuris mums leistų grįžti prie derybų“, – žurnalistams sakė Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas al Ansari (Madžidas Ansaris).
„Esant susitarimui dėl Hormuzo sąsiaurio, mums būtų gerokai lengviau atnaujinti Jungtinių Valstijų ir Irano derybas“, – pridūrė jis.
Dėl sąsiaurio valdymo klausimo faktiškai žlugo birželį abiejų šalių pasirašytas susitarimo memorandumas.
Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas (Mohamadas Bageras Galibafas) anksčiau antradienį pareiškė, kad šis strateginis vandens kelias nebus atidarytas, kol Jungtinės Valstijos nepatenkins Teherano reikalavimų, įskaitant karinės jūrų blokados panaikinimą.
Pirmadienį Iranas teigė, kad derybos su Omanu „rimtai tęsiamos“ ir šiuo metu keičiamasi nuomonėmis dėl „bendro pareiškimo“ teksto.
Teheranas reikalauja, kad laivai gautų leidimą ir sumokėtų tranzito paslaugų mokesčius, tačiau Vašingtonas ir kelios regiono šalys tam priešinasi. Iranas yra smogęs laivams, kurie bandė plaukti per sąsiaurį nepaprašę leidimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pagrasino bombarduoti Omaną, jei šis „trukdys“ susitarimui su Iranu dėl Hormuzo sąsiaurio, ir paragino Teheraną pasiduoti kare, kuris jo šalyje jam tampa vis didesne politine našta.
