Tačiau žurnalo „Time“ reporterė tvirtina, kad jos atliktas tyrimas sukėlė ne liūdnų, bet drąsinamųjų minčių: „Tiesą pasakius, išanalizuota informacija man pasirodė padrąsinanti. Kai bendrauji su tragediją išgyvenusiais žmonėmis ir nuo šokiruojamo įvykio nuplėši nežinomybės skraistę, supranti, kad patirtis niekada nėra tokia siaubinga, kaip kad gali atrodyti.“ Žurnalistė pabrėžė, kad jos kalbinti žmonės buvo ypač ramūs. „Jie sakydavo: „Žinai, ką? Maniau, kad mirsiu, tačiau ta mintis nebuvo tokia jau baisi“, rašo žurnalas „Marie Claire“.
Štai keletas knygos autorės svarbiausių įžvalgų:
PER BET KOKIĄ NETIKĖTĄ KRIZĘ ATSIRANDA NEĮPRASTAS LETARGIJOS JAUSMAS. Kitaip tariant, žmogaus smegenys, bandydamos išsiaiškinti naują ir trikdančią informaciją, pradeda veikti labai lėtai. „Pats baisiausias dalykas, kurį sužinojau apie 9/11 teroro išpuolius, – tai beprotiškas lėtumas, kuriuo žmonės veikė, – pasakojo A.Ripley. – Daugelis žmonių per įvykusią tragediją gaišo laiką net savo kompiuteriui išjungti.“ Tačiau šį sąstingį galima nugalėti – pakanka žinoti, kad jis gali apimti.
ŽMONĖS RETAI ŽINO, KUR YRA AVARINIS IŠĖJIMAS DARBOVIETĖSE, VIEŠBUČIUOSE, LĖKTUVUOSE. „Visuomet įsidėmiu kelis avarinius išėjimus, tuo atveju, kad jei man esant viešbutyje kiltų gaisras, žinočiau, kur eiti, – rašo A.Ripley. – Lėktuvo katastrofas išgyvę asmenys daro tą patį.“ Autorė taip pat siūlo moterims darbe turėti porą sportbačių – aukštakulniai buvo viena iš lėtesnės moterų reakcijos per Rugsėjo 11-osios išpuolį priežasčių.
KARTAIS BUVIMAS MOTERIMI PER KATASTROFĄ PADEDA. Neretai moterims per tokias nelaimes kaip katastrofa ar potvynis išgyventi pasiseka labiau nei vyrams. Kodėl? „Moterys labiau linkusios evakuotis, kai joms taip patariama, – rašo A.Ripley. – Vyrai linkę daugiau rizikuoti“. Tačiau būdama visiškai sąžininga su vyrais, knygos autorė priduria, kad analizė atskleidė, jog vyrai, ypač aukštas pareigas einantys vienišiai, labiau linkę elgtis didvyriškai, t. y. rizikuoti savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus.
APKLAUSOS REZULTATAI SKAIČIAIS:
91 proc. amerikiečių gyvena vietose, kuriose gamtos katastrofos ar terorizmo grėsmės lygis yra vidutinis arba aukštas.
65 proc. žuvusiųjų per gamtos stichijas nuo 1985 iki 1999 metų buvo iš besivystančių šalių.
9 proc. didvyriškų veiksmų 1989–1993 metais atliko moterys.
