Buvęs Latvijos ministras ypatingiems pavedimams visuomenės integracijos klausimais ir Žmogaus teisių ir etninių tyrimų centro vadovas mano, kad iki šiol politinės partijos apskritai mažai mėgino kreiptis į kitataučius.
„Jeigu nebus kalbama su kitataučiais jų kalba, jie juk neišgirs. Čia būtina rasti sveikesnę pusiausvyrą tarp valstybės kalbos stiprinimo ir kreipimosi į kitataučius. Priešingu atveju, jie gyvens vien tik Rusijos informacinėje erdvėje“, – televizijos kanalo LNT laidoje „900 sekundžių“ sakė N.Muižniekas.
„Geras rodiklis, kad Latvija tampa vis labiau integruota, jo nuomone, bus partijų sugebėjimas suvienyti įvairių tautybių narius ir rinkėjus“, – sakė ekspertas.
„Aš labai laukiu to laiko, kai politinės partijos suvienys ir latvius, ir rusus, ir kitus. Iki šiol buvo sunku gauti rusų balsų, nepraradus latvių balsų. Tai bus geras rodiklis, ar Latvija tampa labiau integruota, ypač politiniu lygiu“, – sakė ekspertas.
Vasario 18 dieną vyksiantį referendumą dėl rusų kalbos pripažinimo Latvijoje antrąja valstybine ir su juos susijusius klausimus jis pavadino „politiniu vaidu“, nes integracijos procesas vyksta taip pat ir priešingai valstybės politikai, kuri yra tik vienas iš daugelio veiksnių.
„Aš manau, kad taip pat buvo didelių nesėkmių, ypač pastaraisiais metais. Bet didelių nesėkmių buvo ir iki to, kai mes pradėjome vartoti žodį “integracija„. Mes daug ką pramiegojome ir padarėme pernelyg vėlai“, – sakė N.Muižniekas, pareikšdamas viltį, kad po vasario 18 dienos atsinaujins dialogas, pagrįstas Europos vertybėmis.
„Svarbiausia, mano nuomone, – surasti būdų, kaip paskatinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp žmonių. Tai galima skatinti finansavimu, projektais. Jeigu yra atskiros mokyklos, reikia užtikrinti, kad būtų dialogas tarp šio amžiaus vaikų. Svarbiausia, kad žmonės negyventų atsiskyrę vieni nuo kitų, nes tada atsiranda išankstinių nusistatymų“, – sakė jis.
