Sekite 15min Google
Balsavimo teisę šalyje turi apie 12,6 mln. iš 20 mln. gyventojų.
Kovo mėnesį šalis priėmė naująją konstituciją, pagal kurią buvo panaikinti aukštieji parlamento rūmai – Senatas – ir pereita prie vienų rūmų parlamento, vadinamo kurultajumi – tai nuoroda į Vidurinėje Azijoje gyvenusių klajoklių tautų viduramžių tarybas.
Pareigūnai teigia, kad šis pakeitimas suteiks institucijai daugiau svorio priimant politinius sprendimus, nes anksčiau, pagal sistemą, kurioje valdžia sutelkta prezidento rankose, ji atliko daugiausia pagalbinį vaidmenį.
Prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas), atėjęs į valdžią 2019 metais, kalba apie reformų programą „Teisingas Kazachstanas“ po to, kai 2022-aisiais kilus protestams dėl pragyvenimo išlaidų ir jiems peraugus į riaušes žuvo 238 žmonės.
73 metų K.-J. Tokayevas teigia bandantis atsiriboti nuo savo autoritarinio pirmtako Nursultano Nazarbayevo (Nursultano Nazarbajevo), kuris valdė šalį tris dešimtmečius po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Tačiau sekmadienio balsavime kandidatų sąrašus leista kelti tik septynioms valstybės patvirtintoms partijoms, kurios visos yra daugiau ar mažiau lojalios K.-J. Tokayevui.
Realiai opozicijai buvo uždrausta kelti savo kandidatus.
Rezultatas nekelia abejonių – K.-J. Tokayevą palaikanti partija „Adilet“ turėtų iškovoti didžiąją dalį iš 145 vietų.
Ši partija iš esmės yra dabartinės valdančiosios partijos „Amanat“ prekės ženklo pakeitimas, sukurtas specialiai tam, kad remtų K.-J. Tokayevo darbotvarkę.
Konstitucijos pakeitimai taip pat panaikino kadencijų ribojimus, kurie kitu atveju būtų buvę taikomi K.-J. Tokayevui, ir tai leis jam vėl kandidatuoti 2029 metais, nors pats prezidentas yra sakęs, kad neketina likti pareigose ilgiau.