Pašnekovai išreiškė baimę, kad gali kilti pavojus, nes Kremlius toliau patiria Ukrainos atakų spaudimą prieš taikinius netoli Maskvos ir Sankt Peterburgo.
Pirmadienį Latvijos žvalgyba pareiškė, kad mato požymių, jog „Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją.“ Tačiau, kaip pažymima straipsnyje, tai būtų toli gražu ne plataus masto puolimo veiksmai.
Aukšto rango politinis šaltinis iš kitos NATO valstybės-narės praėjusią savaitę padarė panašų pareiškimą. Jis teigė, kad „gauname žvalgybos informacijos“, jog Vladimiras Putinas „kažką planuoja prieš Baltijos valstybes“.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Kremliaus šeimininkas, susidurdamas su sunkumais dėl savo pradėtos invazijos į Ukrainą, gali būti pasiryžęs išbandyti JAV paramą kai kurioms mažiausioms NATO valstybėms narėms – Estijai, Latvijai ir Lietuvai – taip desperatiškai bandydamas „išmesti kauliukus“.
Ketvirtadienio vakarą savo susirūpinimą atvirai išreiškė ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Mes taip pat be išimties pritariame nuomonei, kad situacija yra labai nestabili ir artimiausiomis savaitėmis bei mėnesiais galima tikėtis įvairių eskalavimo formų, – kalbėjo premjeras po Ukrainos atstatymo konferencijos susitikimo Gdanske. – Mes, kaip šalių grupė, kurioms kyla tiesioginis šis pavojus, norėsime pasiruošti.“
Latvijos žvalgyba nurodė, kad Rusija nėra pajėgi atverti antrojo fronto, tačiau svarsto „hibridinius išpuolius“, pavyzdžiui, raketų, dronų ar kitus veiksmus, skirtus signalui perduoti: „Nustokite remti Ukrainą, kitaip turėsite savų problemų“.
Nors šie įspėjimai atrodo susiję, juos pagrindžiančių detalių buvo nedaug, skirtingai nuo išsamių įspėjimų, kuriuos Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) ir britų žvalgyba MI6 paskelbė dar prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą.
Tačiau tiek Lenkijos, tiek Latvijos pareiškimai pasirodė tuo metu, kai Rusijos proveržis Ukrainoje yra įstrigęs, o tai kelia klausimų, ar Kremlius imsis alternatyvių strategijų, kad išeitų iš aklavietės arba pakeistų situacijos dinamiką savo naudai, rašo „The Guardian“.
Keiras Gilesas, Rusijos ekspertas iš „Chatham House“ analitinio centro, mano, kad Maskva ieškos būdų, kaip sutrikdyti dabartinę tendenciją, pasitelkdama horizontalią eskalaciją (konflikto išplėtimą į kitas šalis – red.past.) arba imdamasi veiksmų kitur.
„Neturėtume tikėtis, kad Rusija pasyviai pralaimės“, – pareiškė jis.
Nuo invazijos į Ukrainą pradžios buvo surengta mažiausiai keletas Rusijos diversijų ir provokacijų bangų, įskaitant bombų įdėjimą į „DHL“ siuntinius Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ir Vokietijoje 2024 m. vasarą.
Praėjusį rugsėjį 19 Rusijos muliažinių dronų įskrido į Lenkijos oro erdvę, dėl ko NATO buvo priversta skubiai pakelti naikintuvus, siekdama juos numušti, o trijų rytinių provincijų gyventojams buvo liepta pasislėpti.
Ukraina palaipsniui išplėtojo savo giluminių smūgių pajėgumus, galinčius pasiekti taikinius, esančius net 2000 km atstumu Rusijos teritorijos gilumoje. Praėjusią savaitę beveik 200 dronų smogė kelioms vietoms Maskvoje, o Kapotnios naftos perdirbimo gamykla buvo išvesta iš rikiuotės.
Vienas Vakarų karinis šaltinis teigė, kad kyla susirūpinimas, jog Rusija gali smogti atgal, jei V.Putinas pajustų spaudimą, karui persikėlus į Maskvos ir Sankt Peterburgo dangų: „Negaliu meluoti, tai yra pavojingas laikotarpis“.
-
Rusijos okupuotame Kryme paskelbta nepaprastoji padėtis
-
Italija ir Prancūzija abejoja ES siūlymu uždrausti įvažiuoti į bloką buvusiems Rusijos kariams
-
Rusija ir Ukraina apsikeitė po 160 karo belaisvių
-
Lavrovą šokiravo pareiškimas iš Baltųjų rūmų: „Skamba nelabai rafinuotai“
-
Baltarusijos opozicijos lyderė: Aliaksandras Lukašenka visada kels grėsmę Ukrainai
