D. Trumpas nusprendė sukritikuoti K. Starmerį dėl šio pirminio atsisakymo dalyvauti vasario 28 dieną prasidėjusiame JAV ir Izraelio kare su Iranu.
„Lyderiai pokalbį pradėjo aptardami naujausią situaciją Artimuosiuose Rytuose ir karinį JK bei JAV bendradarbiavimą naudojant RAF (Karališkųjų oro pajėgų) bazes, siekiant paremti kolektyvinę partnerių savigyną regione“, – sakoma K. Starmerio biuro pranešime.
„Ministras pirmininkas taip pat pareiškė nuoširdžią užuojautą prezidentui Trumpui ir amerikiečiams dėl šešių JAV karių žūties“, – teigiama jame.
„Jie tikisi netrukus vėl pasikalbėti“, – priduriama pranešime.
Jame neužsimenama, ar jiedu aptarė akivaizdų artimų santykių pablogėjimą per pastarąją savaitę.
K. Starmeris dėjo daug pastangų, kad užmegztų šiltus santykius su nenuspėjamuoju D. Trumpu, kuriam praėjusiais metais buvo surengtas beprecedentis antrasis valstybinis vizitas į JK.
Tačiau jis supykdė D. Trumpą atsisakęs leisti naudoti britų bazes pirminiams JAV smūgiams Iranui.
Vėliau jis sutiko su JAV prašymu naudoti dvi britų karines bazes „konkrečiam ir ribotam gynybiniam tikslui“.
Šeštadienį JAV bombonešiai pradėjo veikti Ferfordo bazėje Glosteršyre, Vakarų Anglijoje, ir JK bei JAV Diego Garcios (Diego Garsijos) bazėje Čagoso salose Indijos vandenyne.
Praėjusią savaitę D. Trumpas pareiškė esąs „nepatenkintas JK“ ir šaipėsi iš K. Starmerio sakydamas, kad „čia reikalų turime ne su Winstonu Churchilliu (Vinstonu Čerčiliu)“.
Vėlų šeštadienį paskelbtame įraše jis pavadino JK „mūsų kažkada buvusia didžia sąjungininke“ ir apkaltino K. Starmerį bandymu „prisijungti prie karų po to, kai mes jau laimėjome!“.
K. Starmeris gynė savo poziciją tvirtindamas, kad britų veiksmai „visada turi turėti teisinį pagrindą ir perspektyvų, apgalvotą planą“.
Jis teigė, kad Irano atsakomieji raketų smūgiai britų sąjungininkams ir interesams Artimuosiuose Rytuose pateisino jo pozicijos pakeitimą.
