Japonijos diplomatijos vadovas Toshimitsu Motegi žurnalistams praėjusią savaitę sakė, kad trumpai aptarė dvišalius santykius su savo Kinijos kolega Wang Yi (Vang I), kai jiedu susitiko per Filipinuose vykusį susitikimą.
Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pirmadienį tai paneigė.
„Leiskite man dar kartą aiškiai pasakyti, kad užsienio reikalų ministras Wang Yi savo vizito Maniloje metu neturėjo numatyto susitikimo su Japonijos atstovais, taip pat (ASEAN) susitikimo vietoje nevyko jokių trumpų pokalbių“, – atsakė Lin Jianas (Lin Dzianas), kai jo buvo apie tai paklausta per kasdienę spaudos konferenciją.
Šie skirtingi teiginiai atspindi vyriausybių pozicijas dėl dvišalių santykių, kurie smarkiai pašlijo pernai lapkritį, kai Japonijos ministrės pirmininkės Sanae Takaichi komentaras apie Taivaną supykdė Kiniją
Japonija ieško galimybių atkurti santykius, tačiau Kinija šaltai reaguoja į šias kaimyninės šalies pastangas.
Įtampa persimetė ir į ekonomikos sritį – be kita ko, sumažėjo į Japoniją vykstančių Kinijos turistų srautas, – bei padidino abiejų šalių nerimą dėl viena kitos karinių pajėgų plėtros.
„Kaip jau ne kartą minėjome, Japonija yra atvira dialogui visais lygmenimis, ir manau, kad yra nepaprastai svarbu tęsti mūsų dialogą, nes ir Japonija, ir Kinija prisiima didelę atsakomybę už taiką regione“, – praėjusią savaitę sakė T. Motegi.
Nors T. Motegi teigė, kad jis ir Wang Yi aptarė santykius, Japonijos žiniasklaida pranešė, kad pokalbis daugiausia apsiribojo pasisveikinimais ir mandagumo frazėmis.
S. Takaichi pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad abi pusės palaiko dialogą įvairiais lygmenimis, įskaitant T. Motegi ir Wang Yi susitikimą.
Netrukus po to, kai ji tapo ministre pirmininke, jai parlamente lapkritį buvo užduotas klausimas, ar Kinijos vykdoma Taivano blokada ar kiti kariniai veiksmai būtų vienas iš tų scenarijų, į kurį Japonija galėtų įsikišti pagal politiką, žinomą kaip kolektyvinė savigyna.
Ši politika leidžia Japonijos kariuomenei padėti sąjungininkui – greičiausiai Jungtinėms Valstijoms, – jei tenkinamos tam tikros sąlygos, pavyzdžiui, Japonijos išlikimo užtikrinimo.
S. Takaichi atsakė, kad Taivano pavyzdys galėtų atitikti šiuos kriterijus.
„Jei tai susiję su karo laivų panaudojimu ir kariniais veiksmais, tai tikrai galėtų tapti situacija, keliančia grėsmę išlikimui“, – sakė ji.
Ši jos pastaba peržengė tai, ką Kinija laiko „raudonąja linija“ savo santykiuose su kitomis šalimis.
Siekdamas perimti Taivano kontrolę, Pekinas priešinasi bet kokiems žodžiams ar veiksmams – įskaitant JAV ginklų pardavimą Taivanui, – kurie skatina tai, ką jis vadina Taivano nepriklausomybės jėgomis.
Taivanas yra savivaldi sala, tačiau Kinija jį laiko savo teritorija.
S. Takaichi atsisakė atsiimti savo atsakymą, tačiau vėliau tam pačiam parlamento komitetui pareiškė, kad ateityje vengs kalbėti apie konkrečius savigynos scenarijus.
