-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Kelių milijonų Sirijos krikščionių pasirinkimas: bėgti iš namų, tapti sukilėlių įkaitais ar būti užmuštiems

Savo kalėdiniame sveikinime urbi et orbi popiežius Pranciškus Dievo prašė taikos Sirijoje, kurioje jau dvejus metus siaučia pilietinis karas. Žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, tačiau ypač sudėtingoje padėtyje atsidūrė šios šalies krikščionys, į kuriuos abi kariaujančios pusės žiūri įtariai. Prezidento Basharo al-Assado režimas juos laikė tik svečiais musulmoniškoje šalyje, o sukilėliai, tarp kurių nemažai islamistų fundamentalistų grupuočių, į juos žiūri kaip į bedievius ir nekenčiamo režimo sąjungininkus. Arabų pavasaris daugeliui Artimųjų Rytų krikščionių atnešė žvarbą.
Krikščionys sudaro apie dešimtadalį Sirijos gyventojų
Krikščionys sudaro apie dešimtadalį Sirijos gyventojų / „Scanpix“ nuotr.

Sirijoje jau dvejus metus siaučia pilietinis karas tarp prezidento Basharo al-Assado valdžios ir sukilėlių. Tokiomis sąlygomis saugus nesijaučia niekas, o šią vasarą netgi pranešta apie cheminio ginklo panaudojimą. Tačiau krikščionių mažumos lyderiai sako jaučiantys ir papildomą grėsmę iš sukilėlių pusėje kovojančių islamistų, rašo GlobalPost.com.

Šiame regione krikščionys ir musulmonai gyveno vieni šalia kitų daugybę šimtmečių. Tačiau pastaruoju metu radikalios islamistų grupuotės kai kuriose neramumų apimtose šalyse, tokiose kaip Egiptas, Tunisas ar Libija, ėmė puldinėti krikščionis su vis intensyvesne jėga.

Ekstremistų grupuotės nuolat apšaudo krikščionių gyvenamus rajonus Damaske, o savo kontroliuojamose teritorijose juos grobia ir reikalauja išpirkos.

Ekstremistų grupuotės nuolat apšaudo krikščionių gyvenamuosius rajonus Damaske, o savo kontroliuojamose teritorijose juos paprasčiausiai grobia ir reikalauja išpirkos.

Pasak GlobalPost.com, Sirijoje krikščionis grobia ir prezidentą B.al-Assadą remiantys kovotojai.

Iš 22,5 mln. Sirijos gyventojų apie dešimtadalį sudaro krikščionys – stačiatikiai ir katalikai. Kiekviena iš šių bendruomenių čia atėjo skirtingai keliais.

Į Siriją po genocido Osmanų imperijoje 1915 metais pabėgo krikščionys armėnai. Jiems dabartinis pilietinis karas yra dviguba tragedija.

Pasak Armėnų bažnyčios vyskupo Armasho Nalbandiano, per dvejus metus iš Sirijos pabėgo apie trečdalis iš 120 tūkst. armėnų bendruomenės.

Po 1915-ųjų jie čia buvo susikūrę naują gyvenimą, pastatę mokyklas, sukūrę verslus ir bažnyčias. „Praėjus 95 metams mes vėl kenčiame, – sako vyskupas. – Mums sunkiau nešti šį kryžių.“

Krikščionys kenčia nuo sukilėlių ir dėl savo politinių pažiūrų, sako katalikų labdaros „Caritas“ vadovas Libane, tėvas Simonas Faddulas.

Anot tėvo S.Faddulo, dalis krikščionių pabėgėlių Libane yra Sirijos valstybės tarnautojai. Kiti gali turėti ryšių su kariais arba žvalgybos tarnybų nariais. Tad jiems gresia persekiojimas dėl jų ryšių su vyriausybe: „Jie nuolat gyvena baimėje, krikščionys moka savo krauju.“

Vyrauja nuomonė, kad Sirijos krikščionys yra labiau pasiturintys už sunitų daugumą, todėl juos neretai grobia išpirkos reikalaujantys nusikaltėliai.

Mokėti tenka ir pinigais. Neseniai vienas 20-metis studentas Damaske buvo pagrobtas dienos metu, priešais savo universitetą.

Netrukus jo tėvas sulaukė skambučio ir iš jo buvo pareikalauta išpirkos JAV doleriais. Kaip sako pagrobtojo vaikino dėdė Hagopas, kuris yra universiteto dėstytojas ir B.al-Assado režimo rėmėjas, „jie įsivaizduoja, kad visi krikščionys yra turtingi“.

Pastaraisiais mėnesiais Damaske dėl išpirkos pagrobta dešimtys krikščionių, sako pavardės atskleisti nenorintis Hagopas ir kiti bendruomenių lyderiai. Vyrauja nuomonė, kad krikščionys yra turtingesni nei musulmonų sunitų dauguma. Basharo al Assado ir jo tėvo Hafezo al Assado režimas, kuris skatino pasaulietinės visuomenės plėtrą, jie jautėsi pakankamai saugūs.

Pagrobtojo 20-mečio šeima galiausiai susiderėjo dėl išpirkos ir vaikinas buvo paleistas, sako jo dėdė Hagopas. Šeima taip ir nesužinojo, kas buvo jo pagrobėjai. Hagopo manymu, tai galėjo būti sukilėliai arba šiaip nusikaltėliai. Pasak „Human Rights Watch“, sukilėliai dažnai grobia civilius gyventojus savo kontroliuojamose teritorijose.

„Tačiau labiausiai mus gąsdina, kad pagrobimus organizuoja liaudies komitetai“, – sako jis. Šie komitetai – tai vyriausybės šalininkų būriai, kurie pernai įtraukti į Nacionalines gynybos pajėgas. Šių būrių narius valdžia aprūpina alga, unifromomis ir ginklais.

„Kaip gali sukilėlių grupė įsiskverbti į saugias Damasko dalis, pagrobti žmogų priešais universitetą ir tada per visus patikros punktus išvežti jį į savo kontroliuojamą teritoriją? – klausia Hagopas. – Ne, tai turėjo padaryti valdžios žmonės.“

Pilietinio karo chaose Sirijos krikščionys jaučiasi spaudžiami iš abiejų pusių. Tačiau dauguma jų labiau bijo ekstremistų sukilėlių nei vyriausybės.

„Mažumų saugumo garantija yra gerai funkcionuojanti valdžia, stipri valdžia, – sako vyskupas A.Nalbandianas. – Tokį saugumą mes patyrėme valdant prezidentui Basharui al Assadui.“

Kai 2011-aisiais Sirijos prasidėjo pilietinis karas, nemažai krikščionių prijautė demokratijos reikalavusiems sukilėliams, tačiau jiems kėlė nerimą tai, kad gali sustiprėti musulmonų ekstremistai, kurie krikščionis laiko bedieviais.

Vyskupas A.Nalbandianas prisimena, kad pirmaisiais mėnesiais krikščionys vylėsi, jog vyriausybė derėsis su opozicija ir imsis esminių reformų: „Tačiau vyriausybė prarado šią progą – arba negalėjo ar nenorėjo ja pasinaudoti, vyriausybė po to įgyvendino kelias konstitucines reformas, bet to jau negana.“

Pavyzdžiui, Sirijos valdžia panaikino ypatingąją padėtį, kuri formaliai šalyje įvesta 1963 metais. Tačiau represijos prieš režimo opoziciją nesibaigė, o 2012-aisiais išrinktas parlamentas turi mažai galios.

Tuo metu ekstremistinės sukilėlių grupės kontroliuoja vis daugiau šalies teritorijos. Viena jų „Irako ir Sirijos Islamo valstybė“, šiemet užėmė Rakos miestą Sirijos šiaurėje, kur iškart uždarė krikščionių bažnyčias ir privertė krikščionis bėgti iš namų.

Pilietinis karas suardė santykius tarp krikščionių ir musulmonų sunitų net ir nedideliame mieste, kuriame gyvena Hagopas.

Nuo Damasko centro jis nutolęs mažiau nei 20 kilometrų, tačiau kad patektų namo, Hagopas turi pravažiuoti daugybę patikros punktų. Anksčiau kelionė į darbą užtrukdavo pusvalandį, dabar – tris valandas.

Niekas nedrįsta važinėtis naktį, nes sukilėliai kelią apšaudo. „Į Damaską važiuoji tik kelis kartus per savaitę, o kitomis dienomis lieku namie. Mums netrukdo patikros punktai. Sakau ačiū kareiviams, nes jie mus saugo“, – sako Hagopas.

Jo mieste gyveno krikščionys, sunitai ir drūzai (etninė ir religinė musulmonų mažuma). Prieš krizę gyventojai sugyveno taikiai. Draugystės ir verslo ryšiai jungė visas religines grupes.

Oficialiai B.al-Assado valdžia teigia kovojanti už tai, kad būtų palaikomas toks pasaulietiškas režimas. Pareigūnai tvirtina, kad juos palaiko dauguma sunitų, o kariuomenė kovoja tik su ekstremistais takfiriais. Šis žodis reiškia „negrynas musulmonas“, juo vadinami visi sukilėliai.

Hagopas pripažįsta, kad jo miestelis per pastaruosius dvejus metus labai pasikeitė. „Kariuomenė atkirto sunitų rajonus, – sako jis. – Mes beveik išvis nebematome sunitų. Visi labai įtarūs. Galbūt jis teroristas?“

Kaimynai nebėra tokie draugiški vieni kitiems. „Savo vaikams liepiu nekalbėti apie politiką su ne šeimos nariais. Niekada nežinai, kas gali būti pagrobėjas.“

Tačiau nors ir „savi“, krikščionys Sirijoje nelaikomi lygiais. Net vyriausybę remiantys musulmonai kitatikius laiko tik svečiais savo islamiškoje šalyje.

Kareiviai priešišiki visiems sunitams, nes kiekvieną įtaria remiant sukilėlius.

„Kadangi mano vardas armėniškas, – sako Hagopas, – prie manęs patikros punktuose nesikabinėja. Jie ieško sunitų. Kartą kareivis manęs paklausė, ar aš kurdas, nes esu gimęs šiaurėje, kurdų regione. Ne, atsakiau, aš krikščionis armėnas.“

„Gerai, tu savas“, – atsakė kareivis.

Tačiau nors ir „savi“, tai nereiškia, kad krikščionys laikomi lygiais. Net vyriausybę remiantys musulmonai kitatikius laiko tik svečiais savo islamiškoje šalyje.

„Mes giname krikščionis ir žydus, – sako Musulmonų mokslininkų asociacijos atstovas šeichas Abdulas Salaamas Al Harashas. – Tai mūsų kaip musulmonų pareiga.“

Vis dėlto Hagopas atkreipia dėmesį, kad iki įsivyraujant musulmonams, Sirija daugybę šimtmečių buvo krikščionių šalis. Šv. Paulius daug keliavo po dabartinės Sirijos teritoriją, o Romos imperijos laikais čia pasklido krikščionybė: „Prieš ateinant musulmonams čia buvo krikščioniškas kraštas, bet jie vis tiek mus laiko svečiais. Mums nereikia apsaugos. Mums reikia visų pilietinių tiesių.“

Krikščionims neleidžiama pretenduoti į aukščiausią politinį postą – Sirijos prezidentas gali būti tik musulmonas. To reikalauja įstatymai, o 2012-aisiais šią sąlygą B.al Assadas įrašė į konstituciją.

Krikščionims neleidžiama pretenduoti į aukščiausią politinį postą – Sirijos prezidentas privalo būti musulmonas.

Hagopas prisimena, kad 1973 metais tuometis prezidentas Hafezas al Assadas bandė pakeisti konstituciją, kad prezidentu galėtų būti bet kurios religijos atstovas. Tačiau konservatyvūs musulmonai protestavo, masinėse demonstracijose prieš valdančiąją partiją žuvo dešimtys žmonių.

„Tad aš nesu įsitikinęs, kad taisyklė, jog prezidentas turi būti prezidentas, atspindi valdančiosios partijos valią, ar daugumos, – sako Hagopas patraukdamas pečiais. – Žmonės nori musulmono prezidento.“

Visas Damaskas skamba nuo Sirijos kariuomenės artilerijos ir kulkosvaidžių. Kareiviai šturmuoja sukilėlių kontroliuojamus rajonus, kuriuose gyvena daugybė civilių. Pilietinis karas praretino krikščionių gretas. Dalis jų pabėgo į Libaną. Hagopas užsibarikadavo savo miestelyje, kurį bent kol kas sukilėliai apėjo. Jis sako, kad anksčiau čia vyravusios religinės tolerancijos neliko ir ji greičiausiai nebegrįš.

„Čia pernelyg daug priešpriešos, per daug neapykantos, – sako jis. – Galbūt valdžia po kelerių metų pasieks karinę pergalę, bet kaip pakeisti žmonių nuostatas? Prireiks daugybės metų švietimo.“

Armėnų krikšionių vyskupą A.Nalbandianą sukrėtė Damasko apšaudymas, kurio metu žuvo keturi jo parapijos vaikai: „Nežinau, ar man liūdna, ar aš pavargau, jėgų semiuosi tik iš maldos."

Jis sako, kad ir kiti krikščionys ištvers – kaip jau ištvėrė daugybę krizių ir karų per pastaruosius du tūkstančius metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius