TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kiek JAV reikalingos Paryžiaus klimato kaitos susitarimui?

Nykstantys Grenlandijos ledynai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Nykstantys Grenlandijos ledynai
Šaltinis: 15min
6
A A

Praeityje išreiškęs abejones klimato kaita, Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė, kad JAV pasitraukia iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo. Toks sprendimas – rimtas smūgis D.Trumpo reputacijai, JAV ekonomikai ir santykiams su Kinija bei ES. O ekspertai ramina, kad klimato kaitą sustabdyti galima ir be JAV pagalbos, rašo „Foreign Affairs“.

Dar prieš dešimtmetį derybos dėl klimato kaitos susitarimo negalėjo būti sėkmingos. Efektyvūs kolektyviniai veiksmai buvo kone neįmanomi, kadangi priemonės, padedančios pristabdyti klimato kaitą, atsiėjo didžiulius pinigus.

Tačiau mažėjanti atsinaujinančių energijos šaltinių kaina bei išaugęs tokios energijos naudojimo našumas padėjo ne tik gamtai, bet ir jos vartotojams pradėjo nešti finansinę naudą.

Pavyzdžiui, kai kur saulės ar vėjo energija tapo pigesnė nei ta, kuri gaunama iš anglies. Anot „Bloomberg New Energy Finance“ organizacijos tyrimo, 2015-aisiais švari energija pasauliniu mastu pritraukė dvigubai daugiau investicijų nei organinis kuras.

Todėl nenuostabu, kad 2015-aisiais pagaliau buvo priimtas Paryžiaus klimato taikos susitarimas. Jį pasirašiusios 195 šalys pažadėjo gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Tuomet buvęs JAV prezidentas Barackas Obama sakė: „Mes įrodėme, kad yra įmanoma, kai visas pasaulis susivienija.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Barackas Obama ketvirtadienį vieši Berlyne
AFP/„Scanpix“ nuotr./Barackas Obama ketvirtadienį vieši Berlyne

Vis dėlto atsiranda nerimaujančių, kad, D.Trumpo vadovaujamoms JAV pasitraukus, susitarimui gali iškilti reali grėsmė.

Iškalbingi skaičiai

Kol dėl D.Trumpo administracijos sprendimo kyla panika, galima guostis skaičiais. Pasaulis perėjo prie švarios energijos daug greičiau, nei tikėjosi ekspertai. Itin autoritetinga Tarptautinė energijos agentūra 2002-aisiais spėjo, kad tam, jog pasigamintų daugiau nei 500 teravatų vėjo energijos, pasaulis užtruks 28 metus. Vis dėlto jam prireikė vos aštuonerių.

Itin autoritetinga Tarptautinė energijos agentūra 2002-aisiais spėjo, kad tam, jog pasigamintų daugiau nei 500 teravatų vėjo energijos, pasaulis užtruks 28 metus. Vis dėlto jam prireikė vos aštuonerių.

2010-aisiais ta pati agentūra prognozavo, kad 180 gigavatų saulės energijos gamyba užtruks iki 2024-ųjų. Tačiau šis lygis buvo pasiektas jau 2015-aisiais – beveik dešimtmečiu anksčiau, nei planuota.

Netikėtas progresas paneigė anksčiau dominavusį įsitikinimą, kad ekonominis augimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didėjimas – neatskiriami faktoriai. Pavyzdžiui, 2008–2012 metais JAV ekonomika augo 12 proc., o anglies dioksido emisija sumažėjo 11 proc.

Tokia tendencija pastebima mažiausiai 35 šalyse, įskaitant Kiniją, kurioje, daugelio spėjimu, anglies dioksido emisija turėjo padidėti. Nors pati Kinija buvo pasižadėjusi, kad šių dujų lygis šalyje pradės mažėti 2030-aisais, norimi rezultatai buvo pasiekti daugiau nei dešimtmečiu anksčiau.

Tiesą sakant, 2016-ieji buvo jau treti metai iš eilės, kai augant ekonomikai nekilo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos lygis. Anksčiau tą lygį sumažindavo tik ekonomikos sulėtėjimas. Vadinasi, švarios energijos ekonomikos politika keičiasi.

Praeityje šalys, norėdamos sumažinti anglies dioksido emisiją, turėdavo taikytis su lėtėjančia ekonomika. Tačiau dabar jos tarpusavyje lenktyniauja, bandydamos viena kitai įrodyti ekonominius švarios energijos privalumus.

Iflscience.com iliustr./Saulės kolektoriai
Iflscience.com iliustr./Saulės kolektoriai

Panašu, kad spartus pokyčių tempas ir toliau viršys lūkesčius. Technologijų laimėjimai atpigins švarią energiją, ji taps prieinamesnė didesniam skaičiui žmonių, pagreitės perėjimas ne tik prie elektromobilių, bet ir kitų elektra varomų transporto priemonių.

Pavyzdžiui, Kinija žada iki 2020-ųjų į atsinaujinančius energijos šaltinius investuoti 340 mlrd. dolerių (302,8 mlrd. eurų), Saudo Arabija – 50 mlrd. dolerių (44,5 mlrd. eurų). O Indijoje saulės baterijos įdiegiamos taip greitai, kad premjero Narendros Modi drąsus tikslas iki 2022-ųjų pagaminti 100 gigavatų saulės energijos nebeatrodo kaip drambliuko svajonės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Indijos premjeras Narendra Modi
AFP/„Scanpix“ nuotr./Indijos premjeras Narendra Modi

Mums visiems rūpi aplinka

Aplinkosaugos politika sparčiai keičiasi. 2008-aisiais JAV ambasada Pekine nusprendė ant stogo įtaisyti oro kokybės matuoklį ir jo rodmenis pranešinėti „Twitter“. Tokiu būdu amerikiečiai ir kiti Kinijoje gyvenantys užsieniečiai galėjo lengvai sužinoti, ar saugu išeiti į lauką.

Tiesa, iš pradžių daugeliui kinų tie įrašai buvo neprieinami, kadangi šalyje šis socialinis tinklas yra užblokuotas. Tačiau, vis daugiau vietinių pradėjus pirkti išmaniuosius telefonus, programuotojai atrado būdų apeiti filtrus ir sekti naujienas apie oro kokybę.

Tuomet Pekino viduriniosios klasės atstovai įsiuto, kad jų vaikai nuolat kvėpuoja užterštu oru. Tam, kad mokiniai galėtų žaisti viduje, mokyklų kiemus uždengė milžiniški kupolai, o einančiųjų į mokyklą veidus pradėjo dengti dujokaukės. Toks kinų pyktis privertė vyriausybę pagaliau imtis veiksmų.

Iki 2013-ųjų daugiau nei 70 didžiųjų Kinijos miestų buvo įdiegti oro kokybės matuokliai bei pažadėta oro valymui skirti milijardus dolerių.

Iki 2013-ųjų daugiau nei 70 didžiųjų Kinijos miestų buvo įdiegti oro kokybės matuokliai bei pažadėta oro valymui skirti milijardus dolerių.

Aplinkosaugos aktyvizmo svarba išaugo visame pasaulyje. Indijoje tėvai nerimavo, kad transporto priemonių išmetamos dujos pakenks jų vaikų sveikatai. Tokių nuošalių salų kaip Kiribačio gyventojai su nerimu žvelgė į kylantį vandens lygį.

JAV vakaruose įsikūrusių rančų savininkai stebėjo, kaip jų žemėje siaučia lig šiol nematytos sausros ir gaisrai. Kartu su kitais susirūpinusiais piliečiais visame pasaulyje, jie vieningesniais ir garsesniais nei bet kada balsais pradėjo reikalauti politikų veikti.

2015 gruodį Paryžiuje vykęs pasaulio lyderių susirinkimas buvo atsakas į šią aktyvizmo bangą. Konferencijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei šimto šalių atstovų, buvo suformuota „ambicinga koalicija“.

Įsidrąsinę aktyvistai reikalavo, kad susitarime būtų pasižadėta atšilimą apriboti 1,5ºC. Maršalo salų užsienio reikalų ministras ir neformalus koalicijos lyderis Tony de Brumas teigė: „Daugiau nei du laipsniai mums yra mirties nuosprendis.“

Motyvacija reaguoti į klimato kaitą politikams stiprėja ir todėl, kad besivystančiose šalyse auga vidurinioji klasė. Jos atstovai gauna daugiau informacijos apie klimato kaitą ir jos įtaką jų gyvenimui.

Nors Kinija anksčiau nenorėjo pripažinti savo indėlio į klimato kaitą, Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume šalies prezidentas Xi Jinpingas kalbėjo: „Visi pasirašiusieji turėtų laikytis Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, o ne nuo jo trauktis. Tai mūsų atsakomybė, kurią turime prisiimti dėl ateities kartų.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./4. Xi Jinpingas – Kinijos prezidentas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./4. Xi Jinpingas – Kinijos prezidentas

Tą pačią dieną, kai D.Trumpas atšaukė B.Obamos „Švarios energijos planą“, padedantį sumažinti emisiją iš elektrinių, už klimato kaitą ir energetiką atsakingas Europos Sąjungos (ES) pareigūnas Miguelis Arias Canete'as „Twitter“ pasidalijo nuotrauka su vyriausiuoju Kinijos derybininku klimato klausimu. Jis rašė: „Prasidėjo nauja klimato era, o ES ir Kinija yra pasiruošusios rodyti kryptį.“

VIDEO: NASA pavaizdavo, kaip sparčiai traukiasi Arkties ledynai

D.Trumpas pakenks sau

D.Trumpo administracija negali sustabdyti pasaulyje vykstančio progreso klimato kaitos atžvilgiu. Tačiau šis sprendimas neabejotinai pakenks JAV ekonomikai ir diplomatiniams santykiams.

D.Trumpo administracija, siekdama įgyvendinti savo tikslus, negali išvengti bendradarbiavimo su kitomis vyriausybėmis. Bendro sprendimo teks ieškoti daugybe klausimų: nuo kovos su terorizmu iki prekybos, nuo branduolinio nusiginklavimo iki pinigų politikos. Neišlaikiusiam pasitikėjimo testo klimato kaitos klausimu, D.Trumpui taps gerokai sunkiau sutarti dėl šių problemų sprendimo.

Kai 2001-aisiais G.Busho administracija pasitraukė iš Kioto protokolo, greitai nustebo, kaip aršiai ES, Kinija, Indija ir kitos šalys kritikavo šį poelgį. Tiesa, po to bendradarbiavimo klimato kaitos srityje pasaulis padarė didžiulę pažangą. Todėl galima teigti, kad JAV pasitraukimas labiau pakenks diplomatiniame lygmenyje.

Švarios energijos bumas atneša ekonominę naudą. Vadinasi, šiuo klausimu JAV pralaimės kitoms šalims, ypač Kinijai.

Švarios energijos bumas neša ekonominę naudą. Vadinasi, šiuo klausimu JAV pralaimės kitoms šalims, ypač Kinijai.

Šiuo metu daugiau nei trys milijonai amerikiečių dirba atsinaujinančios energijos pramonėje. Pavyzdžiui, užimtumas saulės ir vėjo energijos industrijose kasmet auga po 20 proc., maždaug 12 kartų greičiau nei užimtumas apskritai. Norint išlaikyti šį tempą, reikės ilgalaikių investicijų ir JAV pramonės sugebėjimo konkuruoti užsienio rinkose.

Šioje srityje Kinija jau kurį laiką lenkia JAV. „Bloomberg New Energy Finance“ organizacijos duomenimis, 2015-aisiais Kinija į atsinaujinančią energiją investavo 103 mrld. dolerių (91,7 mlrd. eurų), o JAV – 44 mlrd. dolerių (39 mlrd. eurų). Kinijoje yra įsikūrę penki iš šešių didžiausių saulės baterijų gamintojų pasaulyje, čia taip pat veiklą vysto didžiausias vėjo turbinų gamintojas.

Dabar, kai D.Trumpas pasitraukė iš Paryžiaus klimato kaitos sutarties, kitos vyriausybės gali priimti JAV ekonomikai nepalankius sprendimus, pavyzdžiui, dėl intelektualinės nuosavybės ar prekybos.

Jau anksčiau kai kurios šalys paskelbė, kad JAV pasitraukimo atveju imsis tokių atsakomųjų priemonių, pavyzdžiui, importo mokesčio. Nusivylusios tokiu JAV sprendimu, kitos šalys gali švarios energijos tyrimams ir vystymui skirtas lėšas perleisti į JAV konkurenčių rankas.

Be to, Vašingtonui nebedalyvaujant tolesnėse derybose, išdrąsėjusi Kinija gali pro pirštus pažvelgti į kai kurias itin svarbias taisykles. Pavyzdžiui, kad visos šalys pateiktų emisijos mažinimo planus nepriklausomiems vertintojams.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min