Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kijevas vilioja oligarchus ir stiprina frontą prieš Vladimirą Putiną ir putinizmą šalies rytuose

Ukrainos ir Rusijos pasienio punktas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Ukrainos ir Rusijos pasienio punktas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Net ir pasigirdus naujam pavojaus signalui dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų, gali būti, kad Maskva prarado savo šansą pasinaudoti neramumais rusiškai kalbančioje Rytų Ukrainoje ir užimti šį pramoninį Ukrainos regioną kaip ką tik užėmė Krymą.

Praėjus savaitei po to, kai smurto protrūkis, kuriame dalyvavo promaskvietiški separatistai, šalies pasienio miestuose pareikalavo trijų gyvybių, iškilo konsensuso tarp naujųjų lyderių Kijeve ir Rytų Ukrainos verslo oligarchų – nušalintojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininkų – kontūrai.

Kijevui ir magnatams V.Janukovyčiaus gimtajame Donecke bei visame Donbaso anglių gavybos regione bendradarbiaujant Maskvai būtų sunkiau karinę intervenciją pateikti kaip humanitarinę pagalbą, be to, sumažėtų tikimybė, kad ji būtų plačiai sveikinama.

Konsensuso kontūrai ėmė ryškėti Ukrainos naujajam premjerui pažadėjus decentralizuoti valdžią ir daugiau įgaliojimų perduoti regionams, apginti rusų kalbos pozicijas ir pramonės interesus. Sudaryti šį kompromisą spaudė ir Vakarų diplomatai, kad būtų sustabdytas Ukrainos skilimas.

Netrukus po V.Janukovyčiaus nuvertimo parlamentas trumpam buvo paskelbęs ukrainiečių kalbą vienintele oficialia kalba. Tai, drauge su nacionalistų įtraukimu į naująją vyriausybę, privertė sunerimti rusakalbius ir padėjo pakurstyti separatizmą Kryme, kur gyventojų daugumą sudaro etniniai rusai.

Apibūdindamas „supratimą tarp elito ir regioninės vyriausybės rytuose bei centrinės vyriausybės“, šaltinis politiniuose sluoksniuose Donbase sakė, kad tai apima konstitucijos pataisas dėl rusų kalbos pozicijų sustiprinimo ir decentralizacijos.

„Tai prisidės prie vienybės šalyje“, – sakė šaltinis.

Donecke dirbantis politikos analitikas Volodymyras Kipenas sakė, kad Maskva, nepaisant visų jos neigimų, dar gali įsiveržti ar, labiau tikėtina, skatinti neramumus.

Tačiau jis taip pat sakė, kad oligarchai, siekiantys stabilumo verslui, sukurtam po 10-ojo dešimtmečio privatizacijų, telkiasi aplink naujuosius lyderius.

Atkreipdamas dėmesį į promaskvietiškų aktyvistų nesugebėjimą išsilaikyti po regiono asamblėjos pastato užėmimo šio mėnesio pradžioje, jis sakė: „Krymo modelis Donbase dabar žlugo.“

Krymo modelis Donbase dabar žlugo

Savaitgalio mitingai, kurių metu buvo reikalaujama sąjungos su Rusija, pritraukė tik kelis tūkstančius dalyvių ir praėjo be incidentų, nors per priešpriešą su milicija prie Donecko gubernatoriaus biuro buvo triukšmingai skanduojama „Krymas, Donbasas, Rusija“.

Tas protestas nesutrikdė Vokietijos užsienio reikalų ministro vizito, kurio metu Frankas-Walteris Steinmeieris susitiko su turtingiausiu Ukrainos žmogumi Rinatu Achmetovu ir gyrė jo pažadus bendradarbiauti dėl liberalių žlungančios ekonomikos reformų ir neleisti šaliai skilti.

Verslo patikinimai

„Šiandien čia išgirdome labai primygtinį troškimą, kad naujoji Ukraina būtų vieninga Ukraina ir kad nebūtų skilimo“, – sakė F.-W.Steinmeieris po susitikimo su R.Achmetovu ir plieno magnatu Serhijumi Taruta, naujuoju Donecko gubernatoriumi.

Jis taip pat susitiko su premjeru Arsenijumi Jaceniuku ir teigiamai įvertino jo kalbą, pasakytą rusiškai, kuria jis pasiuntė signalą Rytų Ukrainai.

S.Taruta, kuris kritiškai vertina Kijevo veiksmus, kurie turėjo įtakos prarandant Krymą, „Reuters“ sakė, jog tikisi sunkių derybų dėl valdžios pasidalijimo, bet mano, kad jį paskyrusi vyriausybė eina teisinga kryptimi.

Jis mano, kad jo paties pastangos užtikrinti milicijos lojalumą ir neleisti rusų provokatoriams atvykti iš už sienos, tramdo neramumus.

Tarp rusakalbių šalies rytuose, kurie pritaria Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos skleidžiamai nuomonei, kad Kijeve buvo įvykdytas „fašistinis perversmas“, yra išplitę nuogąstavimai dėl griežtosios linijos ukrainiečių nacionalistų vyriausybėje.

Donecko regione, kur gyvena 10 proc. iš 46 mln. Ukrainos gyventojų ir kur pagaminama 20 proc. šalies pramonės produkcijos, taip pat esama didelio pasipiktinimo tuo, kad per 23 posovietinės nepriklausomybės metus jie liko neturtingi ir išnaudojami turtingųjų elito, kurį daugelis laiko ne ką geresniu už mafiją.

Vis dėlto, nepaisant didelio nepasitenkinimo, regis, tik mažuma aktyviai nori atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos.

Prieš mėnesį F.W.Steinmeieris Kijeve derėjosi, kad būtų nutrauktas kraujo liejimas susidūrimuose tarp V.Janukovyčiaus milicijos ir protestuotojų.

Į nuverstojo prezidento bastioną jis atvyko po kelias savaites daryto Vakarų spaudimo rasti kompromisą, kuris užkirstų kelią Ukrainos skilimui į rytinę ir vakarinę dalis ir galimam ukrainiečių pramonės perėjimui į Rusijos prezidento Vladimiro Putino rankas.

Krizė Ukrainoje kilo lapkritį, kai V.Janukovyčius nusprendė atsisakyti laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga ir taip išprovokavo protestus Maidanu vadinamoje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje. Vėliau V.Janukovyčius priėmė finansinę pagalbą iš V.Putino, bet protestams prieš mėnesį pareikalavus pirmųjų gyvybių, pabėgo į Rusiją.

Nors Rusijos grasinimai prekybiniu karu aiškiai turėjo reikšmės V.Janukovyčiui nusprendžiant atsisakyti pakto su ES, analitikai kaip veiksnį nurodo ir Rytų Ukrainos oligarchų susirūpinimą galima žala jų verslui dėl importo muitų panaikinimo.

A.Jaceniukas per savo kalbą praėjusį antradienį sakė, jog kol kas vengs laisvosios prekybos susitarimo, kad apsaugotų Rytų Ukrainos pramonę.

Premjeras, kuris yra rytuose labai nemėgstamos V.Janukovyčiaus senos priešininkės Julijos Tymošenko sąjungininkas, peržvelgė visą politikos klausimų, kuriais siekiama nuraminti rusakalbius, sąrašą, nuo narystės NATO atmetimo iki garantijų dėl rusų kalbos ir pažado nuginkluoti kraštutinių dešiniųjų bei kitus kovotojus.

Vienas Vakarų pareigūnas sakė, jog tai yra viskas, ko buvo prašoma siekiant užglaistyti nesutarimus Ukrainoje ir užmegzti ryšį su rytine šalies dalimi.

Regiono galios

Tačiau Rytų Ukrainos elitui galbūt svarbiausias dalykas buvo pažadėta konstitucijos pataisa dėl decentralizacijos, o ne federalizmo, kuris yra laikomas receptu regionų atsiskyrimui.

Tai sveikino Donecko meras Oleksandras Lukjančenka, kai penktadienį kreipėsi į V.Janukovyčiaus Regionų partijos regioninį suvažiavimą.

Ši partija, kuri anksčiau buvo priemonė prezidento valdžiai visoje šalyje užtikrinti, diskutavo apie savo vaidmenį be lyderio ir nusikratė savo, kaip „valdžios partijos“, statuso.

Jis „Reuters“ sakė, jog partija nori, kad regionai, jau ir taip surenkantys nemažai tiesioginių mokesčių, turėtų daugiau įgaliojimų dėl biudžeto ir vadovautų tokioms tarnyboms „kaip milicija, teismai ir prokuratūros“.

Dėl konstitucijos derybos dorai dar neprasidėjo. Iš pradžių ukrainiečiai gegužės 25 dieną rinks prezidentą. Tačiau teismų sistemos kontrolės perdavimo idėja gali būti svarbi porevoliucinių derybų tarp konkuruojančių frakcijų dalis.

Valdant V.Janukovyčiui, J.Tymošenko, kurią jis įveikė prezidento rinkimuose, buvo įkalinta už korupciją, o dabar jis pats slapstosi nuo teisingumo – kaltinamas masiniu Maidano protestuotojų žudymu.

Rytų Ukrainos oligarchai turi priežasčių nerimauti dėl savo turto ir asmeninės laisvės, jusdami, kad į senąją gvardiją krypsta priešiški žvilgsniai.

Savo įtakos, kurią, pasak pilietinės visuomenės aktyvistų, jie ir taip turi milicijoje bei teismuose, išsaugojimas galėtų būti jų siekiamybė per derybas dėl decentralizacijos.

Jie nori žaisti separatizmo korta kaip derybų su Kijevu koziriu, dėl savo pačių asmeninio saugumo ir dėl savo pačių interesų.

Nors kai kurie Rytų Ukrainos verslininkai atsargiai kritikavo Rusiją, galbūt – dėl rūpinimosi verslo ryšiais Rusijoje ar baimės, kad į Donecką gali įvažiuoti tankai, daugelis jų kalbėjo prieš Maskvą.

Ukrainos vienybė gali būti naudinga ir pelninga, tačiau nedaug kam patiks suvaržymai, kuriuos V.Putinas taiko Rusijos oligarchams.

Vis dėlto, kaip sako analitikas V.Kipenas, kai kas iš verslo elito, regis, norėtų palaikyti idėją dėl Rytų Ukrainos atsiskyrimo.

„Jie nori žaisti separatizmo korta kaip derybų su Kijevu koziriu, dėl savo pačių asmeninio saugumo ir dėl savo pačių interesų“, – sakė V.Kipenas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min