Sekite 15min Google
Apie tai ministerija ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., pranešė socialiniame tinkle „X“. Savo reakciją taip pat išreiškė Indija, skelbia „Reuters“.
Kinijos URM pareiškime pabrėžiama, kad amerikietiški apribojimai neturėtų daryti įtakos Pekino ekonominiam ir prekybiniam bendradarbiavimui su kitomis valstybėmis.
„Kinijos ir kitų šalių ekonominis bei prekybinis bendradarbiavimas nėra nukreiptas prieš jokią trečiąją šalį ir neturėtų būti veikiamas trečiųjų šalių kišimosi ar spaudimo. Kinija pasisako prieš eksteritorinę jurisdikciją ir vienašales sankcijas, neturinčias pagrindo tarptautinėje teisėje ir nesankcionuotas JT Saugumo Tarybos“, – pareiškė oficialus Kinijos URM atstovas Guo Jiakunas.
Dokumentą dar turi pasirašyti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Indijos URM pareiškė, kad „atkreipė dėmesį“ į priimtą dokumentą. Vis dėlto Naujasis Delis ir toliau ketina pirkti energijos išteklius iš įvairių tiekėjų, atsižvelgdamas į „rinkos dinamiką“.
Ministerija pridūrė, kad pastaraisiais mėnesiais šį klausimą kėlė kontaktų su amerikiečių partneriais metu ir aiškiai išdėstė savo poziciją dėl galimo dvišalių santykių pablogėjimo, taip pat išreiškė ryžtą imtis visų būtinų priemonių savo prekybiniams ir ekonominiams interesams apsaugoti.
Anksčiau įstatymo projekto priėmimą pakomentavo ir Rusija: Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva stebi situacijos raidą, pavadino JAV veiksmus „nedraugiškais“ ir pridūrė, kad papildomų sankcijų įvedimas apsunkins taikaus sureguliavimo Ukrainoje paieškas.
„Pragariškos sankcijos“ Rusijai
2025 m. balandį JAV Senatui buvo pateiktas naujų sankcijų Rusijai įstatymo projektas – jo bendraautoriais tapo senatoriai Lindsey Grahamas ir Richardas Blumenthalis, o dokumentas numatė 500 proc. muito įvedimą prekėms, importuojamoms iš šalių, kurios ir toliau perka Rusijos naftą bei kitas žaliavas.
2025 m. birželį WSJ rašė, kad D. Trumpo administracija bandė priversti L. Grahamą sušvelninti įstatymo projektą, o portalas „Politico“ pranešė, kad dokumentas prieš priimant gali būti gerokai sušvelnintas.
2026 m. liepos 10 d. L. Grahamas pranešė pasiekęs susitarimą su Baltaisiais rūmais dėl naujos įstatymo projekto versijos, o rugsėjo 16 d. Atstovų Rūmai jį galutinai patvirtino.
Dokumentas numato reikšmingą sankcijų spaudimo Rusijai sustiprinimą, be kita ko, suteikia JAV prezidentui įgaliojimus įvesti iki 100 proc. muitus šalims, kurios ir toliau perka Rusijos energijos išteklius, taip pat išplečia apribojimus Rusijos kariniam vadovybei, finansų ir energetikos sektoriams, užsienio tiekėjams bei „šešėlinio laivyno“ laivams.
