Tai yra naujausias žingsnis sparčiai modernizuojant Azijos milžinės kariuomenę.
Pirmadienį atliktas bandymas įvyko praėjus dvejiems metams po to, kai Kinija paleido tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM) į vandenis netoli Prancūzijos Polinezijos. Tai buvo pirmas tokio tipo raketos paleidimas virš tarptautinių vandenų per daugiau nei 40 metų.
Analitikų teigimu, šis bandymas pademonstravo augančius Kinijos pajėgumus smogti JAV žemyninei daliai. Vašingtonas, nepaisant prezidento Donaldo Trumpo pastangų siekti susitaikymo, šią Azijos galią laiko savo pagrindiniu varžovu.
„Tuo metu, kai JAV deda daugiau pastangų nei bet kada anksčiau, kad užkirstų kelią branduoliniam ginklavimuisi, Kinija daro priešingai“, – sakė Valstybės departamento atstovas Tommy Pigottas.
„Spartus ir neskaidrus Pekino branduolinių ginklų kaupimas kelia didelį susirūpinimą regionui ir visam pasauliui“, – teigė jis savo pranešime.
Vasario mėnesį JAV leido baigtis „Naujosios START“ sutarties galiojimui – tai buvo paskutinis svarbus ginklų kontrolės susitarimas su Rusija. Vašingtonas reikalavo naujos sutarties, į kurią būtų įtraukta ir Kinija.
Šiuos siūlymus atmetė Kinija, kurios branduolinis arsenalas yra gerokai mažesnis nei Rusijos, tačiau sparčiai auga.
Valstybės departamentas paragino Kiniją „įsitraukti į prasmingas ginklų kontrolės diskusijas ir įsipareigoti laikytis nuolatinio pranešimų teikimo tvarkos, pranešant apie visus tarpžemyninio nuotolio balistinių raketų ir kosminius paleidimus“.
Taivanas, savivaldi demokratija, į kurią pretenzijas reiškia Kinija, identifikavo raketą kaip JL-2. JAV ekspertų teigimu, jos nuotolis siekia mažiausiai 8 tūkst. kilometrų.
Taivano nacionalinio saugumo tarybos generalinis sekretorius Josephas Wu (Džozefas U) pareiškė, kad raketa praskriejo virš Filipinų, ir apkaltino Kiniją destabilizuojant regioną.
„Kinija dar kartą įrodė esanti chuliganė“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“.
Filipinai, kurie ne kartą konfliktavo su Kinija dėl teritorijų ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje, pasmerkė bandymą kaip „neatsakingą karinės galios demonstravimą“.
„Šis paleidimas neturi jokio taikaus tikslo ir yra apskaičiuotas patyčių bei provokacijos aktas prieš tuos, kurie atmeta neteisėtą Kinijos ekspansiją ir prievartinį elgesį“, – teigiama šalies gynybos departamento pranešime.
Galios kova Ramiajame vandenyne
Naujoji Zelandija pranešė, kad bandymas įvyko praėjus dviem valandoms po to, kai Kinija informavo Ramiojo vandenyno šalis apie raketos paleidimą, tačiau neaišku, ar Kinija apie tai pranešė JAV.
Kinijos karinio jūrų laivyno atstovas Wang Xuemengas (Vang Siuemengas) „WeChat“ tinkle pasidalytame pranešime nurodė, kad bandomasis paleidimas buvo „įprastas Kinijos kasmetinių karinių pratybų susitarimas“ ir kad „atitinkamos šalys buvo informuotos iš anksto“.
Stebėtojai teigė, kad iš branduolinio povandeninio laivo paleista raketa, atrodo, nukrito netoli Saliamono Salų – Pietų Ramiojo vandenyno valstybės, 2022 metais sudariusios slaptą saugumo susitarimą su Kinija, kurį naujoji vyriausybė dabar peržiūri.
Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong (Peni Vong) pareiškė, kad Kinijos bandymas „destabilizuoja regioną“.
Japonija, kuri teigė buvusi iš anksto informuota apie paleidimą, nurodė primygtinai raginusi Kiniją persvarstyti savo veiksmus ir išreiškė rimtą susirūpinimą dėl augančio Pekino karinio aktyvumo.
Rusija, Kinijos sąjungininkė, gynė Pekino bandymą kaip jo „suverenią teisę“ ir pareiškė, kad Kinija „niekam pasaulyje negrasina“.
„Asia Society Policy Institute“ vyresnysis bendradarbis Lyle'as Morrisas teigė, kad raketa parodė, jog Kinija turi vis daugiau galimybių, ne tik paleidimą iš sausumos.
„Tokio nuotolio bandymas yra svarbus įvykis ir rodo, kad Kinija juda link gerokai patikimesnio ir ilgesnio nuotolio jūrinio branduolinio atgrasymo pajėgumo“, – sakė jis.
Tai, pasak jo, rodo, kad Kinijos karinis jūrų laivynas „yra pajėgus nusitaikyti į žemyninę JAV dalį iš bazių, esančių netoli Kinijos vandenų“.
Kinijos karinės galios demonstravimas įvyko tą pačią dieną, kai Australija ir Fidžis pasirašė svarbią gynybos sutartį. Tai yra JAV sąjungininkės Kanberos pastangų atgauti pranašumą prieš Kiniją po prieštaringai vertinamo Saliamono Salų susitarimo dalis.
Vis dėlto analitikai abejoja tiesioginiu ryšiu, teigdami, kad tokie bandymai greičiausiai planuojami gerokai iš anksto.
