Kinija yra pagrindinė Šiaurės Korėjos prekybos partnerė, todėl Pekino bendradarbiavimas yra labai svarbus, norint užtikrinti Šiaurės Korėjai įvestų sankcijų veiksmingumą ir priversti ją atsisakyti savo ginkluotės programų. Ilgą laiką Šiaurės Korėjos diplomatine užtarėja buvusi Kinija pritarė JT rezoliucijai dėl griežtesnių baudžiamųjų priemonių Pchenjano atžvilgiu, augant pasipiktinimui jo lyderio Kim Jong Uno režimu.
Bendros Šiaurės Korėjos ir Kinijos įmonės turi būti uždarytos per 120 dienų nuo rugsėjo 11 dienos, kai buvo patvirtintas paskutinis sankcijų paketas, nurodė Kinijos prekybos ministerija. Tai turėtų įvykti iki sausio pradžios.
Šiaurės Korėjos kompanijos Kinijoje laiko restoranų, prekiauja drabužiais ir užsiima kitais verslais, taip aprūpindamos Pchenjaną jam reikalinga užsienio valiuta.
Paskiausia JT Saugumo Tarybos rezoliucija draudžia šalims narėms steigti bendras įmones su Šiaurės Korėja.
Naujosios sankcijos draudžia tekstilės eksportą iš Šiaurės Korėjos, gamtinių dujų pardavimą šiai uždarai valstybei. Šalims taip pat nurodyta apriboti naftos produktų tiekimą šiai šaliai.
Kinija, iš kurios Šiaurės Korėja gauna didelę dalį savo energetinių išteklių, šeštadienį pranešė nuo sausio 1 dienos ribosianti perdirbtų naftos produktų eksportą į šią šalį. Tačiau Pekinas nieko nesakė apie žalios naftos, kuri sudaro nemažą dalį jo eksporto į Šiaurės Korėją, tiekimo ribojimą. Naujausioje JT rezoliucijoje žalios naftos tiekimo limitai nebuvo koreguoti.
Kinija tai pat draudė nuo rugsėjo pradžios importuoti Šiaurės Korėjos anglį, geležį, šviną ir jūrų gėrybes.
Ketvirtadienį Prekybos ministerija bandė pateisinti paskutinę gautą Šiaurės Korėjos anglies siuntą, sakydama, kad ji neprieštaravo JT įvestoms sankcijoms.
Pasak ministerijos atstovo Gao Fengo, ši siunta, apie kurią buvo paskelbta rugpjūčio mėnesio prekybos duomenyse, buvo leistina pagal numatytą „pratęsimo laikotarpį“, kuris taikomas prekėms, gautoms iki JT draudimo įsigaliojimo.
Ši siunta „neprieštarauja (JT) rezoliucijai“, pridūrė Gao Fengas.
