Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 14d. 23:01

Kinija pasiuntė karius į pasienį su Honkongu: ar tikėtina karinė intervencija?

Kinijos Liaudies išsivadavimo armijos kariai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Kinijos Liaudies išsivadavimo armijos kariai

Antradienį Honkongo oro uoste riaušių policijai numalšinus protestuotojus, Kinija į pasienį su šiuo autonominiu regionu pasiuntė savo karius. 15min kalbintas politologas teigė, kad toks žingsnis – gąsdinimo taktika, tačiau karinės intervencijos tikimybės ateityje atmesti taip pat negalima.

Dešimt savaičių besitęsiančiuose protestuose, kuriuos išprovokavo nepritarimas planuotam ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymui, antradienį prasiveržė smurtas. Plačiau apie protestų priežastis skaitykite čia.

Nedidelė grupė protestuotojų apsupo, surišo ir sumušė vieną vyrą, vilkėjusį geltoną žurnalisto liemenę. Kinijos valstybinio dienraščio „Global Times“ redaktorius nurodė, kad šis žmogus yra vienas iš leidinio reporterių. Pranešama, kad buvo sumuštas dar vienas vyras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Neramumai Honkongo oro uoste
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Neramumai Honkongo oro uoste

Keli šimtai protestuotojų blokavo policijos furgoną su daugiau nei dviem dešimtimis pareigūnų, kuris lydėjo greitosios pagalbos automobilį, praneša AFP. Pareigūnai protestuotojus vaikė guminėmis lazdomis ir ašarinėmis dujomis.

CNN praneša, kad programėlės „Telegram“ kanale protestuotojai trečiadienį atsiprašinėjo už smurtą. Vienas tapatybės neatskleidęs aktyvistas rašė, kad juos įpykdė protestuotojais apsimetę policijos pareigūnai.

Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas tviteryje paskelbė, esą amerikiečių žvalgyba turi informacijos, kad Kinija pasiuntė karius prie sienos su Honkongu. Greitai internete pasirodė tokius D.Trumpo žodžius patvirtinantys vaizdo įrašai.

Savo ruožtu Pekinas pasmerkė protestuotojų veiksmus vadindamas juos „panašiais į terorizmą“.

Honkongo politikas Martinas Lee laikraščiui „The New York Times“ teigė, kad regionas atsidūrė kryžkelėje. „Honkongo ateitis – demokratijos ateitis – priklausys nuo to, kas įvyks per kelis ateinančius mėnesius“, – sakė politikas.

Intervencijos kol kas neprognozuoja

Politologas Konstantinas Andrijauskas 15min teigė, kad karinės intervencijos Honkonge klausimas išlieka atviras, vis dėlto, dabartiniame protestų kontekste jis karių dislokavimą prie sienos vertina kaip gąsdinimo ir grasinimo taktiką.

„Honkongo specifika Kinijos Liaudies Respublikos sudėtyje turėtų versti Kinijos valdantįjį elitą labai atsargiai vertinti intervencijos galimybę. Honkongas yra Honkongas, tai nėra eilinis tikrosios Kinijos miestas“, – teigė K.Andrijauskas.

Politologo minima „tikroji Kinija“ apima 18 provincijų žemyninėje šalies dalyje. Jai nepriklauso tokie regionai kaip Honkongas, Sindziangas, Tibetas, Mandžiūrija ir Vidinė Mongolija.

Vis dėlto, pasak K.Andrijausko, intervencijos tikimybės atmesti negalima, „ypač vidutiniu laikotarpiu, jei protestai, kaip bebūtų netikėta, nenurims savaime arba jų nenumalšins vietos policija“.

Vis dėlto, pasak K.Andrijausko, intervencijos tikimybės atmesti negalima, „ypač vidutiniu laikotarpiu, jei protestai, kaip bebūtų netikėta, nenurims savaime arba jų nenumalšins vietos policija“.

„The Washington Post“ žurnalistas Ishaanas Tharooras rašo, kad, praėjus 30-iai metų po įvykių Pekino Tiananmenio aikštėje, kai Kinijos kariai, žiauriai malšindami protestuotojus, nužudė iki tūkstančio žmonių, „prezidentas Xi Jinpingas ir likusi Komunistų partijos vadovybė turi nuspręsti, kiek ilgai jie leis jauniems Honkongo žmonėms ir toliau jiems priešintis“.

Profesorius Minxinas Pei rašo, kad karinė agresija pakenktų Kinijos lyderystei. „Honkongo gyventojai beveik neabejotinai Kinijos vyriausybės pajėgas laikytų okupantais, o tai sukeltų nuožmiausių įmanomą pasipriešinimą.

Susidūrimai, per kuriuos greičiausiai nukentėtų daug civilių, reikštų oficialią „vienos šalies, dviejų sistemų“ susitarimo pabaigą“, – rašo Minxinas Pei.

Intervencijos pasekmės – ilgalaikės

CNN rašo, kad Kinijos Liaudies išsivadavimo armijos pasirodymas Honkongo gatvėse turėtų ilgalaikių pasekmių regiono ekonomikai, reputacijai ir diplomatiniams ryšiams.

Esą smarkiai kristų akcijų rinka, taip kompanijų vertė sumažėtų milijardais dolerių. Atsižvelgiant į rimtą žalą miesto, kaip vietos, kurioje verslai gali veikti be Pekino kišimosi, reputacijai, akcijų rinka galėtų taip ir neatsigauti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojai Honkongo oro uoste
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojai Honkongo oro uoste

Pasak CNN, įmanomas ir masinis egzodas, kuris neigiamai paveiktų nekilnojamojo turto rinką. Neigiama įtaka būtų padaryta ir Honkongo prekybos su kitomis šalimis statusui.

„Jei įvyktų dar vienas Tiananmenio tipo incidentas, Kinijai būtų suduotas didžiulis diplomatinis ir reputacinis smūgis, nes incidentas būtų transliuojamas ir apie jį tvytinama visam pasauliui“, – CNN teigė analitikas Benas Blandas iš Sidnėjaus Lowy instituto.

Protestų pabaigos nematyti

Honkongo oro uostą užplūdus demokratinio judėjimo protestuotojams, iš bagažo vežimėlių statantiems barikadas, pirmadienį ir antradienį buvo atšaukti išvykstantys skrydžiai. Trečiadienį dėl papildomų saugumo patikrinimų oro uoste nusidriekė ilgos eilės.

Politologas K.Andrijauskas 15min teigė, kad protestuotojai pasimokė iš klaidų 2014-ųjų „Skėčių revoliucijos“ metu, kai protestų legitimumui pakenkė Honkongo centro blokavimas – žmonėms būdavo sudėtinga prieiti prie pastatų, nuvykti į darbus.

Anot K.Andrijausko, potencialo, kad protestuotojų veiksmai Honkongo oro uoste sukels visuomenės nepasitenkinimą, yra ir šiandien.

K.Andrijauskas: „Tačiau protestuotojai pasimokė iš klaidų, darytų prieš penkerius metus, jie tikrai nėra linkę jų kartoti. O ir kontekstas yra pasikeitęs: atrodo, kad šiuos protestus remia didesnė Honkongo visuomenės dalis.“

„Honkongo oro uostas yra labai svarbus globalioje transporto infrastruktūroje, ir, savaime suprantama, Honkongo gyventojams. Tačiau protestuotojai pasimokė iš klaidų, darytų prieš penkerius metus, jie tikrai nėra linkę jų kartoti. O ir kontekstas yra pasikeitęs: atrodo, kad šiuos protestus remia didesnė Honkongo visuomenės dalis“, – sakė politologas.

K.Andrijauskas nemato priežasčių, galinčių greitu metu lemti protestų pabaigą. Visų pirma todėl, kad šie protestai yra kitokie nei 2014 metais – visuomenėje ir tarp protestuotojų įsigalėjo nuostata, jog „jei jie dabar nusileis taip, kaip nusileido prieš penkerius metus, antro šanso nebebus“.

„Žiniasklaidoje gana mažai kalbama apie tai, kad yra ir žuvusiųjų. Oficialiais ir neoficialiais duomenimis, visi žuvę žmonės yra savižudžiai, palaikantys Honkongo protestuotojų pusę, patys protestuotojai, kurie labai aiškiai tuo norėjo parodyti, kad jie nebeturi kur trauktis.

Kitaip tariant, nemanau, kad protestai baigsis savaime, jei Honkongo vyriausybė, nors iš tiesų – Pekinas, nepadarys labai rimtų nuolaidų. Arba priešingai, jei nematysime labai konkretaus Liaudies išsivadavimo armijos jėgos panaudojimo“, – 15min teigė K.Andrijauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:36
01:48
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min