„Dialogas – vienintelis įmanomas sprendinys“, – jis sakė per bendrą spaudos konferenciją Pekine su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Marcu Ayrault.
Naujienų agentūros AFP šaltiniai Kinijoje įspėjo, kad ta pusė, kuri inicijuos ir išprovokuos konfliktą dėl Šiaurės Korėjos, turės „sumokėti kainą“.
Kinijos diplomatijos vadovas Wangas Yi šį griežtą įspėjimą paskelbė netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „Šiaurės Korėjos problema bus pasirūpinta“. D.Trumpas tai sakė netylant kalboms, kad Pchenjanas rengiasi naujam branduoliniam ar raketų bandymui.
„Pastaruoju metu išaugo įtampa tarp JAV ir ROK (Pietų Korėjos) vienoje pusėje ir KLDR (Šiaurės Korėjos) kitoje. Juntama, kad konfliktas gali įsiplieksti bet kurią akimirką“, – sakė Wangas Yi.
Jis pažymėjo, kad konfliktą išprovokavusiai pusei „tektų prisiimti istorinę atsakomybę ir sumokėti atitinkamą kainą“.
Penktadienį JAV televizija „NBC News“ pranešė, kad Jungtinės Valstijos gali suduoti prevencinį smūgį Šiaurės Korėjai, kad užkirstų kelią naujam Pchenjano branduoliniam bandymui.
Šiaurės Korėja perspėjo, kad artimiausiu laiku laukiama „svarbaus įvykio“, o JAV pareigūnai sakė, kad Pchenjanas gali susprogdinti branduolinį užtaisą jau ateinantį savaitgalį.
JAV žvalgybos pareigūnai sakė NBC, kad JAV dislokavo du sparnuotosiomis raketomos „Tomahawk“ apginkluotus eskadrinius minininkus maždaug už 500 km nuo Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų poligono.
Anksčiau penktadienį buvo paskelbta, kad JAV karinio laivyno smogiamoji grupė, įskaitant lėktuvnešį „USS Carl Vinson“, priartėjo prie Korėjos pusiasalio, numatant, kad Šiaurės Korėja gali įvykdyti jau šeštąjį savo branduolinį bandymą arba išbandyti balistinę raketą.
Be lėktuvnešio, smogiamąją grupę sudaro raketinis kreiseris „USS Lake Champlain“ ir du „Arleigh Burke“ klasės eskadriniai minininkai – „USS Michael Murphy“ ir „USS Wayne E. Meyer“.
Be to, juos lydi atominiai povandeniniai laivai, irgi apginkluoti raketomis „Tomahawk“.
Pastebima, kad Kinija bene pirmą kartą nusiteikė rimtai spausti Šiaurės Korėją ir netgi pagrasino Pchenjanui „precedento neturinčiu aršiu atsaku“.
Wangas Yi kiek anksčiau paragino Pchenjaną nutraukti branduolinę programą. Analitikų teigimu, Kinija vis labiau spaudžia Šiaurės Korėją, o dėl to greičiausiai reikėtų dėkoti sėkmingai su Pekinu besiderančiai JAV prezidento D.Trumpo administracijai.
Ministras buvo ramus ir mandagus
Tuo metu Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministras Han Song Ryolis apkaltino D.Trumpą kurstant įtampą ir pareiškė, kad Pchenjanas yra pasiruošęs kariauti.
„Dabar lyginame Trumpo ir ankstesnė administracijos politiką KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) atžvilgiu ir padarėme išvadą, kad ji tampa labiau piktavališka ir agresyvesnė“, – sakė Han Song Ryolas.
„Kad ir ko imtųsi JAV politikai, jeigu jie savo žodžiais siekia nuversti KLDR santvarką ir vyriausybę, mes juos kategoriškai atmesime“, – pridūrė diplomatas.
Per 40 minučių trukusį interviu Han Song Ryolas buvo ramus ir mandagus, bet kalbėjo griežtai. Jo kalbą vertė Užsienio reikalų ministerijos vertėjas.
Įtampa regione padidėjo, kai JAV pasiuntė prie Korėjos krantų karo laivyno smogiamąją grupę ir vykdo iki šiol didžiausias bendras karines pratybas su Pietų Korėja. Pchenjanas savo ruožtu neseniai paleido balistinę raketą ir, anot ekspertų, yra pasiruošęs bet kuriuo metu susprogdinti branduolinį užtaisą.
Per 40 minučių trukusį interviu Han Song Ryolas buvo ramus ir mandagus, bet kalbėjo griežtai.
„Tai sprendžia mūsų kariuomenės štabas“, – atsakė Han Song Ryolas, kai buvo paklaustas apie planuojamą branduolinį bandymą.
„Jis įvyks tokiu metu ir tokioje vietoje, kaip štabui pasirodys esant būtina“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie potencialaus karo galimybę, viceministras sakė: „Jeigu JAV vykdys beatodairiškus karinius manevrus, tuomet mes jiems pasipriešinsime KLDR prevenciniu smūgiu.“
„Jau dabar mūsų rankose – galingas atgrasomasis branduolinis arsenalas, ir tikrai nesėdėsime rankų sudėję JAV prevencinio smūgio atveju“, – pabrėžė jis.
Han Song Ryolas sakė, kad jo šalis dėl didėjančios įtampos kaltina D.Trumpą ir Jungtines Valstijas. Be kita ko, jis atkreipė dėmesį į JAV prezidento antradienį paskelbtą „Twitter“ žinutę, kad Šiaurės Korėja „ieško rūpesčių“. D.Trumpas taip pat parašė, kad Jungtinės Valstijos įstengs vienos suvaldyti Pchenjano branduolines ambicijas, jeigu to nepadės padaryti Kinija.
„Trumpas visada provokuoja savo agresyviais žodžiais, – sakė Han Song Ryolas. – Štai kokia priežastis. Ne KLDR, o JAV ir Trumpas kelia rūpesčių.“
Viceministras atmetė D.Trumpo per rinkimų kampaniją išsakytą pareiškimą, kad jis norėtų susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu ir galbūt kartu su juo pavalgyti mėsainių.
„Manau, kad tai buvo ne kas kita, tik nenuoširdžios kalbos per rinkimų kampaniją, siekiant didesnio populiarumo“, – sakė Han Song Ryolas.
Kasmet rengiamos JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos nuolat pakursto Šiaurės Korėjos įtūžį. Pchenjanas jas laiko invazijos repeticijomis, nors Vašingtonas ir Seulas tai neigia.
Pchenhjanas taip pat piktai reagavo į pranešimus, kad per tuos manevrus buvo imituojami „dekapitacijos smūgiai“, nukreipti prieš Šiaurės Korėjos vadovybę.
„Kol kartu su karinėmis pratybomis bus vykdomas branduoliniai grasinimai ir šantažas, toliau stiprinsime savo nacionalinę gynybą, kurios pagrindinis elementas – branduolinio arsenalo stiprinimas, – sakė Han Song Ryolas. – Kad ir ko sulauktume iš JAV, mes atsilaikysime. Esame visiškai pasiruošę su tuo susitvarkyti.“
Kinijos spaudimas didėja
Buvęs „The Washington Post“ korespondentas Pekine Johnas Pomfretas lyg tyčia pastebėjo, kad Kinija bene pirmą kartą nusiteikė rimtai spausti Šiaurės Korėją ir netgi pagrasino Pchenjanui „precedento neturinčiu aršiu atsaku“, jei re-imas išbandys tarpžemyninę balistinę raketą ar branduolinį ginklą.
Jis tokią išvadą daro iš pusiau valstybinio Kinijos leidinio „Global Times“ komentaro, kuriame įspėjama, kad Pekinas apribos naftos tiekimą į Šiaurės Korėją, jei Pchenjanas nenuslopins savo branduolinių ambicijų.
„Kinijai skelbti tokius grasinimus yra neįtikėtina. Atrodo, kad Pekinas persvarsto savo poziciją Šiaurės Korėjos klausimu“, – rašo J.Pomfretas.
