Nacionalinio liaudies kongreso priimtas įstatymas įteisina politiką, kuria siekiama skatinti mandarinų kalbos, kaip „nacionalinės bendrosios kalbos“, vartojimą švietimo įstaigose, oficialiame versle ir viešosiose vietose.
Kinijos vyriausybė jau kelis dešimtmečius kaltinama vykdanti politiką, kuria siekiama priversti asimiliuotis su hanių dauguma visoje šalyje.
Socialinė sanglauda yra pamatinis naujojo „etninės vienybės“ įstatymo, kuriuo kriminalizuojamas dalyvavimas „smurtinėje teroristinėje, etninio separatizmo ar religinio ekstremizmo veikloje“, akcentas.
Įstatymu siekiama „stiprinti sanglaudą“ Kinijoje, kuri, kaip teigiama teisės akte, išgyvena beprecedenčius socialinius pokyčius.
Kinija savo teritorijoje oficialiai pripažįsta 55 oficialias etnines mažumas, kalbančias šimtais kalbų ir dialektų.
Vyriausybės politika jau nurodė, kad kai kuriose vietovėse, kur gyvena daug mažumų, pavyzdžiui, Tibete ir Vidinėje Mongolijoje, mokomoji kalba turi būti mandarinų.
Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ tyrėjas Kinijai Yalkunas Uluyolas (Jalkunas Ulujolas) naująjį teisės aktą pavadino „reikšmingu nukrypimu“ nuo Deng Xiaopingo (Deng Siaopingo) eros politikos, kuri garantavo mažumų teisę vartoti savo kalbas.
Švietimo įstaigos dabar turės naudoti mandarinų kalbą kaip pagrindinę mokymo kalbą. Baigę privalomąjį ugdymą, paaugliai privalės turėti mandarinų kalbos pagrindus.
Naujajame įstatyme konkrečiai neminima jokia mažumų kalba, nors jis greičiausiai paveiks uigūrų, mongolų ir tibetiečių kalbomis kalbančius asmenis.
„Neatsitiktinai įstatymas nukreiptas į erdves, kuriose vaikai dažniausiai susiduria su savo gimtąja kalba“, – naujienų agentūrai AFP sakė Erika Nguyen (Erika Ngujen) iš rašytojų ir saviraiškos laisvės organizacijos „PEN America“.
„Siekiama nutraukti vaikų ryšius su jų tapatybe, istorija ir kultūra“, – teigė ji.
Neseniai paskelbtoje „PEN America“ ir Pietų Mongolijos žmogaus teisių informacijos centro (SMHRIC) ataskaitoje sakoma, kad daugiau nei 80 proc. mongolų kalba sukurtų interneto svetainių Kinijoje buvo „cenzūruotos arba uždraustos“.
Reikalavimas laisvai kalbėti mandarinų kalba viešajame gyvenime taip pat gali apriboti mongoliškai kalbančių asmenų galimybes tobulėti profesinėje srityje, išplatintame pranešime teigė SMHRIC direktorius Enghebatu Togochogas (Engebatu Togočogas).
„Ekonominiu požiūriu tai marginalizuoja mongolus, nes kinų kalbos mokėjimas tampa kliūtimi įsidarbinti ir tobulėti“, – sakė E. Togochogas.
Įstatyme taip pat nurodoma, kad jo nuostatos gali būti taikomos ir už Kinijos ribų.
Nors jame raginama „stiprinti ryšius“ su užsienio kinų bendruomenėmis, jame taip pat įspėjama, kad asmenys už Kinijos ribų, kurie „užsiima etninės vienybę griaunančia veikla“ arba kursto „etninį separatizmą“, bus patraukti teisinėn atsakomybėn.
