15min be reklamos
2022 01 04, 06:41 Atnaujinta 2022 01 04, 07:31

Kinija žada toliau „modernizuoti“ savo branduolinį arsenalą

Kinija antradienį pareiškė, kad ir toliau „modernizuos“ savo branduolinį arsenalą, ir paragino JAV bei Rusiją mažinti savo atsargas.
XI Jinpingas
XI Jinpingas / 123RF.com nuotr.

Toks pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai penkios branduolinės galybės pažadėjo neleisti platinti atominių ginklų ir vengti branduolinio konflikto.

„Kinija ir toliau modernizuos savo branduolinį arsenalą patikimumo ir saugos klausimais“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos Ginklų kontrolės departamento generalinis direktorius Fu Congas.

Po beveik dvejus metus trukusių atidėliojimų dėl COVID-19 delegatai iš viso pasaulio antradienį turėjo susirinkti JT būstinėje Niujorke, kad įvertintų, kaip laikomasi 1970 metų Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (Non-Proliferation Treaty, NPT) – pagrindinio branduolinės ginkluotės kontrolės elemento. Tačiau praeitą savaitę buvo nutarta, konferencija dėl COVID-19 pandemijos bus dar kartą atidėta iki rugpjūčio 1 dienos.

Atidėjusios į šalį nesutarimus, kurstančius didelę įtampą tarp Kinijos, Rusijos iš vienos pusės ir Vakarų šalių – iš kitos, penkios pasaulio galybės pirmadienį pareiškė laikančios „karo tarp branduolinių ginklų turinčių šalių vengimą ir strateginės rizikos mažinimą savo pirmaeilėmis pareigomis“.

„Tvirtai tikime, kad tokių ginklų tolesnio platinimo turi būti išvengta, – paskelbė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinės narės Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos. – Branduolinis karas negali būti laimėtas, ir jis niekada neturi įvykti.“

Tačiau tokią retoriką suderinti su realybe nebus lengva, nes tarp tų pačių pasaulinių jėgų tvyro didelė įtampa.

Pasaulyje auga susirūpinimas dėl Kinijos kariuomenės modernizavimo, ypač po to, kai jos ginkluotosios pajėgos praėjusiais metais paskelbė sukūrusios hipergarsinę raketą, galinčią skrieti penkiskart greičiau už garsą.

Jungtinės Valstijos taip pat pareiškė, kad Kinija plečia savo branduolinį arsenalą ir iki 2027 metų turės 700 kovinių galvučių, o iki 2030 metų šis skaičius gali pasiekti 1 000.

Antradienį Kinija gynė savo branduolinių ginklų politiką ir pareiškė, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos – bene didžiausios pasaulyje branduolinės valstybės – turėtų žengti pirmąjį žingsnį dėl nusiginklavimo.

„JAV ir Rusija vis dar turi 90 procentų Žemės branduolinio karo galvučių“, – žurnalistams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos Ginklų kontrolės departamento generalinis direktorius Fu Congas.

„Jos turi negrįžtamai ir teisiškai privalomai sumažinti savo branduolinį arsenalą“, – pridūrė jis.

Fu Congas taip pat atmetė Vašingtono kaltinimus.

„Kas dėl JAV teiginių, kad Kinija smarkiai didina savo branduolinius pajėgumus, tai netiesa“, – sakė pareigūnas.

„Kinija visada laikėsi principo, kad nepanaudos [branduolinio ginklo] pirmoji, ir mes palaikome savo branduolinius pajėgumus minimaliu lygiu, kurio reikia mūsų nacionaliniam saugumui“, – teigė Fu Congas.

„Kinija ir toliau modernizuos savo branduolinį arsenalą patikimumo ir saugos klausimais“, – pridūrė jis.

Pekino ir Vašingtono ryšiai buvo įtempti dėl daugybės problemų, pavyzdžiui, dėl Taivano salos. Pekinas laiko Taivaną dalimi savo teritorijos ir yra pažadėjęs kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.

Fu Congas atmetė kalbas apie galimybę dislokuoti branduolinius ginklus netoli Taivano sąsiaurio.

„Branduoliniai ginklai yra didžiausia atgrasymo priemonė, jie nėra skirti karui ar kovai“, – sakė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min