Kinijos ambasada Lenkijoje tai pat paprašė Varšuvos „veiksmingai užtikrinti susijusio asmens teisėtas teises ir interesus, humanišką ir saugų elgesį“.
Vienas Lenkijos pilietis antradienį irgi buvo areštuotas dėl įtariamo šnipinėjimo kartu su Wang Weijingu. Įtariama, kad abu vyrai „dirbo Kinijos tarnyboms prieš Lenkiją“,sakė Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas.
Jis pridūrė, jog pareigūnai apieškojo jų gyvenamąsias ir darbo vietas. Pasak S.Zaryno, įtariamasis lenkas dirbo „keliose valstybės institucijose“.
Lenkų visuomeninės televizijos TVP duomenimis, sulaikytas Kinijos pilietis profesiniame socialiniame tinkle „LinkedIn“ yra susikūręs paskyrą „Stanislawo Wango“ vardu. Iš jos galima spręsti, kad prieš pradėdamas dirbti „Huawei“ Wang Weijingas anksčiau dirbo Kinijos konsulate šiauriniame Gdansko uostamiestyje.
Perėjęs į „Huawei“, Wang Weijingas ilgiau kaip penkerius metus dirbo šios technologijų milžinės viešųjų ryšių direktoriumi, o nuo 2017 metų pradėjo eiti dabartines pardavimų direktoriaus pareigas.
Jis yra baigęs Pekino tarptautinių studijų universitetą.
Naujas smūgis
Wang Weijingo areštas tapo nauju smūgiu „Huawei“.
Praeitą mėnesį Kanadoje, Jungtinių Valstijų prašymu, buvo areštuota „Huawei“ viceprezidentė finansų reikalams Meng Wanzhou, kaltinama sankcijų Iranui pažeidimu.
Po jos arešto Kinijoje buvo sulaikyti du Kanados piliečiai – esą dėl nacionalinio saugumo priežasčių. Šis žingsnis daugelio vertinamas kaip Pekino atsakas į Otavos veiksmus.
Šis incidentas taip pat pakurstė patriotizmo pliūpsnį Kinijoje – šalies bendrovės ragino savo darbuotojus įsigyti „Huawei“ gaminamų išmaniųjų telefonų, o kelios įmonės netgi siūlėsi tokius pirkinius subsidijuoti.
Praeitą mėnesį Didžiosios Britanijos didžiausia mobiliojo ryšio tiekėja BT paskelbė pašalinsianti „Huawei“ įrangą iš savo tinklo, vienai užsienio žvalgybai paskelbus, kad Kinijos įmonės produktai kelia pavojų saugumui.
Viena Čekijos kibernetinio saugumo agentūra gruodį irgi perspėjo nesinaudoti Kinijos telekomunikacijų bendrovių „Huawei“ ir ZTE programomis bei įranga, nes jos esą kelia grėsmę valstybės saugumui.
Tokios šalys kaip JAV, Australija ir Japonija neleido „Huawei“ kurti naujos kartos supergreito 5G interneto tinklų.
Tačiau „Huawei“ gruodį paskelbė prognozuojanti, kad 2018 metais įmonės pajamos padidėjo 21 procentu, nepaisant „nesąžiningo elgesio“ su ja daugelyje šalių.
