Kinijos niuksas Maskvai: išstūmė Rusiją iš strateginio regiono

Po to, kai Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pradėjo karą prieš Ukrainą, buvusios sovietinės respublikos ėmė daug aktyviau diversifikuoti savo karinį arsenalą, siekdamos taip smarkiai nebepriklausyti nuo šalies, kuri „artimą užsienį“ laiko savo besąlygiškos įtakos sfera, rašo naujienų portalas „The Caspian Post“.

Straipsnyje analizuojama, kad ilgą laiką Kinija Centrinės Azijos šalims visų pirma buvo prekybos ir investicijų partnerė, tačiau dabar ji vis sparčiau užkariauja jų gynybos rinką.

Pekinas parduoda šioms šalims dronus, transportinius lėktuvus, šarvuočius ir priešlėktuvinės gynybos sistemas, finansuoja sienų saugumo infrastruktūrą ir plečia bendradarbiavimą su regioninėmis saugumo pajėgomis.

Kinijos karinės pratybos / Cheng-Chia Huang / ZUMAPRESS.com

Pavyzdžiui, Turkmėnija įsigijo didelio (HQ-9) ir vidutinio nuotolio (HQ-12) priešlėktuvines raketų sistemas, o Uzbekija – ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „FD-2000“, analogišką „HQ-9“. Uzbekija ir Kazachstanas taip pat parodė pasirengimą įtraukti kinų techniką į savo karines oro pajėgas: pirmoji, atrodo, neseniai gavo keturis daugiafunkcinius naikintuvus „Chengdu J-10CE“ ir, galbūt, susitarė dėl dar 20 vienetų tiekimo, rašo „Eurasianet“. Tuo tarpu antroji jau eksploatuoja aštuonis karinius transportinius Kinijoje gamintus lėktuvus „Y-8F-200“.

Oro gynyba – vienas iš svarbiausių ir jautriausių nacionalinio saugumo elementų, todėl naujo tiekėjo įtraukimas į ją turi reikšmingų strateginių pasekmių, nurodo „The Caspian Post“.

Paaiškinama, kad kiekviena šalis iš esmės leidžia tokiam partneriui tapti savo oro erdvės gynybos sistemos dalimi. Tas pats pasakytina ir apie naikintuvus. Be to, tokių sistemų įsigijimas sukuria ilgalaikius ryšius su tiekėju, kuris metų metus, o gal net dešimtmečiais tieks raketas, atsargines dalis, variklius, programinę įrangą, modernizavimo paslaugas ir užtikrins personalo mokymus.

Kinijos ginklai sparčiai pildo Centrinės Azijos šalių arsenalus, nepaisant to, kad Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikija kartu su Rusija yra karinio aljanso – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – narės.

„Wikipedia“ nuotr./Kinijos raketų paleidimo sistema „HQ-9“

Tačiau Tadžikija netgi drąsiai demonstruoja kinų techniką paraduose Dušanbėje, atkreipė dėmesį gynybos analitikų bendrovė „Janes“. Ji, be kita ko, iš Pekino įsigijo šarvuotus transporterius, šarvuotus automobilius, savaeigius minosvaidžius ir šaunamuosius ginklus.

Kinija taip pat finansuoja saugumo objektų statybą ir plėtrą palei Tadžikijos ir Afganistano sieną, įskaitant savo transporto koridorių ir investicijų į Centrinės Azijos šalių ekonomiką apsaugą.

Regiono valstybės taip pat perka iš Kinijos bepiločius orlaivius, o tai tapo ypač aktualu, kai šalia vyksta „dronų karas“, į kurį didžiąja dalimi virto konfliktas Ukrainoje. Taigi, Kazachstanas, Uzbekija ir Turkmėnija savo ginkluotės arsenalus užpildė koviniais dronais „Wing Loong“ ir „CH-3A“.

Remiantis Stokholmo taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, bendras ginklų eksportas iš Rusijos 2021–2025 m. sumažėjo 64 proc. palyginti su 2016–2020 m., o jos dalis pasaulinėje eksporto rinkoje susitraukė nuo 21 proc. iki 6,8 proc.