Xi Jinpingas į Šiaurės Korėjos sostinę Pchenjaną atskrido pirmadienį; tai buvo jo pirmasis vizitas ten per septynerius metus.
Vėliau pirmadienį vykusio viršūnių susitikimo metu Xi Jinpingas išreiškė Kinijos norą plėsti bendradarbiavimą įvairiose srityse, įskaitant prekybą, žemės ūkį, statybas ir technologijas, o Kim Jong Unas pareiškė, kad abi šalys išlaikys savo draugystę kaip „svarbiausią ir aukščiausio prioriteto strateginį darbą“, sakoma Kinijos ir Šiaurės Korėjos valstybinės žiniasklaidos pranešimuose.
Xi Jinpingas ir Kim Jong Unas antradienį aplankė Šiaurės Korėjos ir Kinijos draugystės bokštą, skirtą pagerbti kinų karius, kovojusius kartu su Šiaurės Korėja per 1950–1953 metų Korėjos karą. Jie pabrėžė tradicinės šalių draugystės ir pasipriešinimo Jungtinėms Valstijoms nuostatos puoselėjimo svarbą, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Lyderiai, kurie praėjusį kartą susitiko rugsėjį Pekine, taip pat apžiūrėjo valdančiosios Darbininkų partijos mokymo mokyklą ir pasodino dvišalius ryšius simbolizuojantį medį. Vėliau, prieš grįždamas į Pekiną, Xi Jinpingas dalyvavo pietuose ir atsisveikinimo ceremonijoje, nurodė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Ekspertai teigia, kad Xi Jinpingas greičiausiai siekė atkurti išskirtinę savo šalies įtaką Šiaurės Korėjai, kurios užsienio politikos prioritetas pastaraisiais metais pakrypo į Rusiją. Jų vertinimu, Kim Jong Unui mainais reikia tam tikros ekonominės ir politinės naudos.
Viršūnių susitikime didžiausias dėmesys teko bendradarbiavimui.
Abiejų šalių valstybinės žiniasklaidos pranešimuose apie pirmadienio viršūnių susitikimą buvo giriamas Xi Jinpingo ir Kim Jong Uno įsipareigojimas plėsti bendradarbiavimą, vėl išreikštas Kim Jong Uno palaikymas „vienos Kinijos“ politikai Taivano klausimu.
Tačiau pranešimuose nenurodoma, ar lyderiai aptarė Šiaurės Korėjos branduolinę programą – opų saugumo klausimą regione. Per savo kelionę į Pchenjaną 2019 metais Xi Jinpingas sakė, kad Pekinas yra pasirengęs atlikti konstruktyvų vaidmenį denuklearizuojant Korėjos pusiasalį.
Tai galėtų būti vertinama kaip diplomatinė Kim Jong Uno pergalė. Šiaurės Korėjos lyderis trokšta savo šaliai tarptautinio pripažinimo kaip branduolinį ginklą turinčiai valstybei. Tokį statusą, ekspertų teigimu, jis panaudotų reikalaudamas panaikinti tarptautines ekonomines sankcijas.
Neužsimindama apie denuklearizacijos klausimą, Kinija palieka erdvės interpretacijai, kad ji, regis, priima galimą Šiaurės Korėjos kaip branduolinės valstybės statusą, teigiama Seule esančios Korėjos nacionalinės diplomatijos akademijos docento Ban Kil Joo pranešime.
Strateginiuose mainuose Šiaurės Korėja patvirtino savo paramą Kinijai Taivano klausimu, sakė Ban Kil Joo.
Nacionalinio saugumo strategijos instituto Seule analitikas Kim Gyubeomas teigė, kad Kinija, regis, laikosi „vadybinio požiūrio“, kuris nei visiškai palaiko, nei stipriai spaudžia Pchenjaną, kartu išlaikydama strateginę komunikaciją su Šiaurės Korėja ir teikdama pirmenybę regioniniam stabilumui.
Išskirtinės įtakos Šiaurės Korėjai atkūrimas suteiktų Xi Jinpingui svertų bendraujant su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris ne kartą išreiškė norą atnaujinti diplomatiją su Kim Jong Unu.
Pastaraisiais metais kilo klausimų dėl Kinijos įtakos Šiaurės Korėjai, nes pastaroji daugiausia dėmesio skiria paramai Rusijos karo pastangoms, siųsdama karius ir ginklus mainais į ekonominę bei kitokią pagalbą.
