Žlunga milijoniniai projektai
Limasolyje gimęs ir augęs kiprietis Andreasas Louca atsidūsta: „Jei atvirai, esame kankinami nežinios! Turime didelių problemų su mokėjimais, pinigų išgryninimu. Netikiu, kad, kaip kalbama, galiausiai pristigsime maisto ar degalų, bet vienintelis dalykas, kuriuo aš esu tikras, tai kad mes neturime demokratijos. Daugiau nei savaitę esame nei gyvi, nei mirę...“
Aš nenoriu likti Kipre, nes čia gyvenimas be prošvaisčių, tačiau esu vienintelis šeimoje, kuris dar turi darbą!
A.Louca pasakoja, kad jam kyla didelių problemų darbe, nes įmonė, kurioje dirba, turi daug projektų su Rusija, kurie dabar tikriausiai liks neįgyvendinti. Milijoniniai projektai, kaip ir daugelyje kitų kompanijų, dėl susiklosčiusios situacijos jau kurį laiką sklando ore. Tai, neabejoja kiprietis, pakeis žmonių gyvenimus.
„Aš nenoriu likti Kipre, nes čia gyvenimas be prošvaisčių, tačiau esu vienintelis šeimoje, kuris dar turi darbą! Ir aš liksiu čia tiek, kiek reikės mano artimiesiems“, – prisipažįsta A.Louca, paklaustas, ar ketina palikti sergančią tėvynę ir kurti gyvenimą svetur.
Vaikino manymu, svarbiausia nubausti bankininkus ir nuversti prezidentą Nicosą Anastasiadesą, nes jis „negerbia ir neatsižvelgia į žmonių nuomonę“.
Kiprietis apgailestauja, kad Vyriausybė nori bendradarbiauti tik su Europos Sąjunga: „Mano manymu, pirmiausia nereikėtų stumti rusų iš Kipro, nes Rusija buvo vienintelė šalis, kuri Kipre daugeliui žmonių suteikė darbą. Dabar mes galime išgyventi tik sėkmės atveju! Arba iš dujų, tačiau, gali būti, kad jos bus parduodamos pigiai.“
Neišgalės išmokslinti dukters
Vengrė Szilvia Nadoban prieš septynerius metus atsikraustė į Kiprą, Limasolį. Vengrijoje ji dirbo mokytoja, tačiau alga buvo maža, mergina troško permainų. Tuo metu Kipre buvo ieškoma angliškai ir prancūziškai kalbančių asmenų, o ir kraštas atrodė patrauklus dėl aukšto pragyvenimo lygio.
Dabartinę situaciją Kipre mokytoja apibūdino kaip beviltišką: „Per dieną galima išsigryninti tik 100 eurų, o tai reiškia, kad negaliu laiku sumokėti už nuomą, apmokėti sąskaitų. Infliacija auga, nors atlyginimai nedidėja. Perlaidos bankuose yra įšaldytos.“
Moteris teigia, jog darbe jaučiasi saugi ir nemano, kad jį prarastų, tačiau baiminasi, kad, būdama vieniša motina, neišgalės Kipre išlaikyti savęs ir dukters, juo labiau jos išmokslinti.
„Greitai mano dukra sulauks mokyklinio amžiaus. Čia valstybinis mokslas tikrai prastos kokybės, labai žemi mokymo standartai, o privačiose mokyklose mokslas atsieina 600–700 eurų per mėnesį! Gaunant vidutinį 1000–1100 eurų atlyginimą neįmanoma tiek mokėti.“
Turiu mažametę dukterį, būčiau neatsakinga, jei laukčiau, kuo tai baigsis. Po krizės atsigavimas truks ilgai ir bus skausmingas.
„Linkiu visa ko geriausia Kiprui, bet turiu mažametę dukterį, būčiau neatsakinga, jei likčiau čia ir laukčiau, kuo visa tai baigsis. Po krizės atsigavimas truks ilgai ir bus skausmingas. Rusija, kaip ir Europos Sąjunga, neturėdama svarių interesų mums nepadės. Kipras telkia daug vilčių į naftos verslą, bet, mano nuomone, tai naivu. Akivaizdu, kad „Gazprom“ atsirieks didelį kąsnį, o Kipras galiausiai vėl liks tuščiomis kišenėmis.“
S.Nadoban ketina kuriam laikui grįžti gyventi į Vengriją, tačiau, jos teigimu, ir ten nėra labai gera situacija darbo atžvilgiu. Jei moteris su dukterimi nuspręs likti Europoje, emigruos į Belgiją arba Skandinaviją, o, jei kelsis į kitą kontinentą, galbūt apsistos Kanadoje ar Australijoje. Viskas priklausys nuo pinigų, neslepia vengrė.
 |
| Szilvia Nadoban su dukra |
