Tada žurnalistė klausimą pakartojo jau rumunų kalba, o ministras pažymėjo, kad atsakys „su dideliu malonumu“, taip pat padėkojo jai už tai, kad ji kalba valstybine kalba ir „ją labai gerai moka“.
Portalas „NewsMaker“ pastebėjo, kad Moldovos gynybos ministerijos vadovo gyvenimo aprašyme, paskelbtame vyriausybės svetainėje, nurodyta, jog jis moka anglų ir rusų kalbas (be gimtosios rumunų). Gyvenimo aprašyme taip pat teigiama, kad Anatolie Nosatii ketverius metus mokėsi kariniuose kursuose Ukrainoje.
2023 metų kovą Moldovos parlamentas galutiniu skaitymu patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį formuluotės „moldavų kalba“, „valstybinė kalba“, „oficiali kalba“, „gimtoji kalba“ ir „mūsų kalba“ visuose įstatymuose, įskaitant Konstituciją, buvo pakeistos į „rumunų kalba“.
2023 metų spalį tuometinis Rumunijos ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu, spaudos konferencijos su Denysu Šmyhaliu (tuo metu – Ukrainos vyriausybės vadovu) metu Kyjive, padėkojo už tai, kad Ukraina atsisakė dirbtinio termino „moldavų kalba“.
Nukritus dronui, Moldova atšaukė savo ambasadorių Maskvoje
15min primena, kad Moldova atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių Rusijoje po to, kai šalies teritorijoje nukrito ir sprogo dronas, pirmadienį pranešė Moldovos užsienio reikalų ministerija.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Dronas nukrito rugpjūčio 9 dieną Krokmazo pasienio kaime už maždaug 70 kilometrų nuo Ukrainos Odesos uostamiesčio, kuris tą dieną buvo tapęs vienu iš Rusijos didelio masto atakos taikinių.
Moldovos žiniasklaidos priemonė „NewsMaker“ pranešė, kad policija rado „raketos tipo drono“, kuris sukėlė gaisrą ir apgadino pastatus Štefan Vodės rajone, nuolaužų.
„Šis incidentas yra rimtas Moldovos Respublikos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas, kuris sukėlė pavojų mūsų piliečių saugumui“, – teigė Užsienio reikalų ministerija.
Nors nuo plataus masto karo pradžios Rusijos dronai ir anksčiau buvo pažeidę Moldovos oro erdvę, tai pirmas kartas, kai toks orlaivis buvo aptiktas šalies teritorijoje.
