Dabar populiaru
Publikuota: 2014 kovo 24d. 11:27

Aneksijai nepritariančių Krymo gyventojų balsai tildomi

Gyvenimas Kryme
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Gyvenimas Kryme

Krymo nakties tamsoje Anastasija žengia į gelsvos gatvės žibinto šviesos ratą. Ši išvargusi 30 metų moteris pilkais plaukais vogčiomis dairosi aplinkui, o jos balsas virsta šnabždesiu, kai pro šalį praeina koks nors praeivis.

„Čia nebebus jokios demokratijos. Tik ne valdant Putinui“, – sako Anastasija, kuri gyvena daugiabutyje vakariniame Simferopolio – pagrindinio pusiasalio miesto – pakraštyje.

„Noriu išvažiuoti, bet negaliu parduoti savo buto. Ką aš darysiu? Aš tiesiog neturiu pinigų“, – sakė dviejų vaikų motina.

Ukrainos vyriausybė apskaičiavo, kad tokių žmonių kaip Anastasija, norinčių išvykti iš Rusijos perimto Krymo, regione yra 25 tūkstančiai.

Kai kurie jų jau išvyksta – pas draugus ar giminaičius kitose šalies dalyse.

Vyriausybė įsteigė specialias „karštąsias linijas“ bėgantiems žmonėms, kurios turi padėti susirasti darbą ar gauti pensijas, nors praktiniai dalykai, paliekant savo gyvenimą viename mieste ir persikraustant į kitą, gali būti bauginantys.

Dviem milijonams Krymo pusiasalio gyventojų buvo pasakyta, kad per mažiau nei mėnesį jie visi automatiškai taps Rusijos piliečiais, jei nepateiks specialaus prašymo palikti jiems Ukrainos pilietybę.

Prieš neteisėtą kovo 16-osios referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos Kryme įvyko keli pavieniai mitingai už Ukrainos vienybę.

Tačiau po referendumo tokia nepritarimo forma išnyko – Rusijos pajėgoms ir promaskvietiškoms sukarintoms savigynos grupėms tvirčiau sugniaužus savo gniaužtus.

Anastasija niekada nesidomėjo politika. Tiesiog ukrainiečių kalba yra jos gimtoji ir jai nepatinka mintis, kad teko pabusti su nauja pilietybe.

Dviem milijonams Krymo pusiasalio gyventojų buvo pasakyta, kad per mažiau nei mėnesį jie visi automatiškai taps Rusijos piliečiais, jei nepateiks specialaus prašymo palikti jiems Ukrainos pilietybę.

„Nenoriu rusiško paso, noriu pasilaikyti savo ukrainietišką! Bet aš bijau dėl to, kas nutiks, jei prašysiu išimties“, – sakė Anastasija.

Pasak jos, ji ir jos draugai „viešumoje daugiau nebekalba ukrainietiškai.

Gyventi baisu

„Gyventi čia tapo baisu. Jie sako, kad mes visi esame radikalai“, – sakė Anastasija.

Rusija ir promaskvietiški Krymo lyderiai tvirtina, kad Ukrainos vyriausybėje dominuoja ultranacionalistai, kurie diskriminuoja rusakalbius, ir naudojosi tuo kaip pretekstu Krymo prijungimui prie Rusijos.

„Jie visi balsavo vienbalsiai! Kokia tai demokratija? Jie čia sukurs valstybę valstybės tarnautojams, ne žmonėms“, – sakė ji.

„Kokia diskriminacija? Čia niekada nebuvo nieko panašaus prieš rusakalbius. Jie tik taip kalba per Rusijos televiziją“, – sakė Anastasija.

Vienu pirmųjų žingsnių Rusijos remiami pareigūnai išjungė visas ukrainietiškas programas ir vietoje jų ėmė retransliuoti Rusijos televizijos kanalus.

Anastasija sakė, kad Rusijos informacija apie Krymą yra vienpusiška ir nekintanti, ir prisiminė parlamentą Maskvoje, kuris patvirtino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą prisijungti Krymą.

„Jie visi balsavo vienbalsiai! Kokia tai demokratija? Jie čia sukurs valstybę valstybės tarnautojams, ne žmonėms“, – sakė ji.

Naujoji buvimo de facto Rusijoje realybė suskaldė ir Anastasijos šeimą.

Iš nuostabos purtydama galvą ji sakė, kad jos tėvai ukrainiečiai pritaria stabilumui, kurį, kaip jie viliasi, į jų gyvenimą atneš Rusija.

„Jie sako, kad jų pensijos didės, ir jie nori, kad jų Lenino statulos liktų kur esančios“, – kalbėjo ji.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Temos: 3 Rusija Ukraina Krymas
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min