Tos pačios partijos kandidatas į prezidentus Johnas McCainas pavadino Gruziją „maža demokratija“, o po to, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Pietų Osetiją, paskelbė, kad „dabar mes visi esame gruzinai“. Taip tarytum sakydamas, kad grėsmė Gruzijai reiškė grėsmę visų laisvei. Joe Bidenas vadina šią šalį „jauna demokratija“, o demokratų partijos kandidato į prezidentus Baracko Obamo žmonės taip pat apibūdina Gruziją kaip demokratišką valstybę, rašo savaitraštis „Newsweek“.
Tačiau tai ne vienintelė egzistuojanti nuomonė apie Gruziją. Nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ savo paskutinėje ataskaitoje priskyrė Gruziją tai pačiai katerorijai kaip Venesuelą bei Nigeriją. Anot tos pačios ataskaitos, Gruzija yra mažiau laisva ir demokratinė valstybė nei Moldova, Ukraina ir visos Europos Sąjungos bei NATO valstybės narės.
Kolumbijos universiteto profesoriaus, Gruzijos eksperto Lincolno Mitchello teigimu, Gruzijos demokratija kenčia nuo takoskyros tarp valstybės ir partijos nebuvimo. Profesorius „Newsweek“ taip pat pažymėjo, kad nors šaliai valdant prezidentui Mikhailui Saakašviliui pasiekti didžiuliai ekonominiai laimėjimai, valstybėje nebuvo sukurta reikšminga teismų organų sistema, susilpnėjo įstatymų leidžiamasis organas ir centralizuota vykdančioji valdžia.
„Freedom House“ pabrėžia: Gruzija tampa mažiau demokratine valstybe. 2007 metų lapkritį M.Saakašvilis ėmėsi griežtų veiksmų prieš valdžią protestavusius demonstrantus. Jis paskelbė karo padėtį ir uždarė privatų televijos kanalą.
Tačiau visi šie faktai yra absoliučiai ignoruojami Jungtinių Valstijų politikų. Iš dalies, kaip teigia L.Mitchellas, tai yra todėl, kad M.Saakašvilis – jaunas ir Vakaruose išsilavinęs lyderis – nuolat kalba laisvės ir teisių kalba. Be to, 2003 metais šalyje įvykusi „rožinė revoliucija“ tapo puikiu pavyzdžiu JAV, kuriai sunkiai klostėsi karas Irake, esą demokratija iš tiesų žydi.
Visa tai turi politinių išdavų. Jei pradinė pozicija yra ta, kad Gruzija yra mažytė demokratija, esanti po blogio imperijos padu, Jungtinėms Valstijoms nesudėtinga negirdomis nuleisti kai kurių Vakarų valstybių susirūpinimą NATO ateitimi. Istorijos eigoje ši transatlantinė organizacija visada buvo demokratinių valstybių bendruomenė. Tačiau europiečiai niekuomet į nieką nežiūrėjo tik per balta–juoda prizmę. Tai palieka dar viena tikimybę dėl Gruzijos narystės NATO: galbūt ji tiesiog tam dar nepribrendo.
