Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klastingas Eurazijos sąjungininkų viliotinis

D.Medvedevas ir V.Putinas partijos suvažiavime
AFP/„Scanpix“ nuotr. / D.Medvedevas ir V.Putinas partijos suvažiavime
Šaltinis: Atgimimas.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Trijų valstybių Eurazijos ekonominė sąjunga (EAES) įkurta kaip tik artėjančiai sukakčiai – Sovietų Sąjungos griūties ir NVS gimimo 20-mečiui. Yra ženklų, kad į ją mėginamos įvilioti ir Baltijos šalys.

Lap­kri­čio 18–ąją Mask­vo­je su tri­jų po­so­vie­ti­nių res­pub­li­kų – Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Ka­zach­sta­no – ly­de­rių pa­ra­šais gi­mu­si struk­tū­ra pri­myg­ti­nai siū­lo­ma va­din­ti eko­no­mi­ne. Taip no­ri­ma at­si­ri­bo­ti nuo ry­šio su 1991–ųjų gruo­dį žlu­gu­sia SSRS ir pa­tei­sin­ti jau su­kur­tus da­ri­nius, ypač prieš ketverius me­tus at­si­ra­du­sią Mui­tų są­jun­gą ir nuo sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­sian­tį Ben­dro­sios eko­no­mi­nės erd­vės pro­jek­tą.

Kaip sa­ko­ma, kaip pa­va­din­si – taip ne­pa­ga­din­si. Aki­vaiz­du, kad EAES yra Vladimiro Pu­ti­no kūdikis, ir šis pa­ty­ręs so­vie­ti­nio sau­gu­mo pul­ki­nin­kas tai­ko to­li į at­ei­tį, kai ki­tų me­tų ko­vą tik­riau­siai vėl už­si­tik­rins Ru­si­jos va­do­vo pos­tą ir, ko ge­ro, val­dys dar 12 me­tų. Dar 2000–ųjų pra­džio­je, perėmęs jį iš B.Jel­ci­no, da­bar­ti­nis prem­je­ras mu­šė­si į krū­ti­nę, kad grą­žins Ru­si­jai pra­ras­tą valstybin­gu­mo sam­pra­tą ir im­pe­ri­jos ga­lią. Trys ka­rai Kau­ka­ze – du Če­čė­ni­jo­je ir 2008–ųjų rugpjū­čio „blic­kri­gas“ prieš Gru­zi­ją – bu­vo ban­dy­mai at­gra­sin­ti ki­tus Ru­si­jos pa­kraš­čius nuo no­ro iš­si­ko­vo­ti ne­pri­klau­so­my­bę ar­ba bent san­ty­ki­nį au­to­no­miš­ku­mą bei Va­ka­rus – nuo ke­ti­ni­mų di­din­ti sa­vo įta­ką po­so­vie­ti­nė­je erd­vė­je. Ne šiaip sau šio­mis die­no­mis Dmitrijus Med­ve­de­vas at­vi­rai paaiš­ki­no ka­ro prieš Gru­zi­ją dings­tį: ši­taip Mask­va esą at­bai­dė NA­TO nuo kės­lų per­im­ti mi­nė­tą re­gio­ną...

Eko­no­mi­nis vi­lio­nių sver­tas

Nau­jo­ji Krem­liaus vi­lio­ji­mo ir at­gra­si­ni­mo po­li­ti­ka ei­na per eko­no­mi­ką. Nu­tie­sęs „Nord Stre­am“ dujjo­tie­kį Bal­ti­jos jū­ros dug­nu į Vo­kie­ti­ją ir ki­tas Eu­ro­pos ša­lis, jis už­me­tė ener­ge­ti­nę kil­pą ant Vaka­rų gy­vy­bi­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų. Ar­tė­jant nau­jiems me­tams įsi­plies­kian­tys du­jų ka­rai su Baltarusija ir Uk­rai­na tam­pa ran­kų iš­su­ki­nė­ji­mu ar­ti­miau­siems kai­my­nams, ku­riems pas­kui pakiša­mas me­duo­lis – štai to­kia są­jun­ga ar ma­žes­nės ku­ro iš­tek­lių kai­nos.

Bal­ti­jos ša­lims tai­ko­ma šiek tiek ki­ta, bet iš es­mės pa­na­ši tak­ti­ka. Už­su­ka­mi „Druž­bos“ naf­tos „kra­ne­liai“, kad jos bran­giau tu­rė­tų pirk­ti ir at­si­ga­ben­ti ku­rą. „Gaz­pro­mas“ su­tin­ka by­li­nė­tis, bet laiko aukš­čiau­sias iš vi­sos ES Lie­tu­vai par­duo­da­mų du­jų kai­nas, dėl to eko­no­mi­nė pa­dė­tis ša­ly­je smar­kiai kom­pli­kuo­ja­ma. Tiks­las – su­kel­ti ne­pa­si­ten­ki­ni­mą esa­ma val­džia ir pri­vers­ti žmo­nes ilgėtis „anų lai­kų“. Kas ga­li pa­neig­ti re­vo­liu­ci­nių te­ore­ti­kų skelb­tą prin­ci­pą:  kai apa­čios ne­be­ga­li to­liau gy­ven­ti, o vir­šū­nės ne­su­ge­ba val­dy­ti, ky­la re­vo­liu­ci­jos? Krem­liaus po­lit­tech­no­lo­gai no­rė­tų, kad dar vie­na re­vo­liu­ci­ja kil­tų ir Bal­ti­jos ša­ly­se, tik šį kar­tą su nos­tal­gi­jos vek­to­riu­mi – at­gal į naują­jį SSRS hib­ri­dą.

Svar­bus ka­ri­nis dė­muo

Pa­pil­do­mu ar­gu­men­tu, ko­dėl, sa­ky­ki­me, Bal­ti­jos ša­lys tu­rė­tų šlie­tis prie nau­jos po­so­vie­ti­nės struk­tū­ros, tam­pa vis la­biau Mask­vo­je stip­ri­na­mas ka­ri­nis dė­muo. Štai ne­se­niai Ru­si­jos kariuomenės ge­ne­ra­li­nio šta­bo va­das ge­ne­ro­las Ni­ko­la­jus Ma­ka­ro­vas kal­bė­jo apie NA­TO, ir būtent Bal­ti­jos vals­ty­bių, ke­lia­mą grės­mę Ru­si­jai. Iki šiol yra ak­ty­viai iš­nau­do­ja­mas paipriešinimas ame­ri­kie­tiš­ka­jai prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­mai, ke­ti­na­mai dis­lo­kuo­ti Ry­tų Eu­ro­pos ša­ly­se.

Tiks­las – su­kel­ti ne­pa­si­ten­ki­ni­mą esa­ma val­džia ir pri­vers­ti žmo­nes ilgėtis „anų lai­kų“

Mask­va vėl tvir­ti­na, kad nau­jau­si ope­ra­ty­vi­niai tak­ti­niai ra­ke­tų kom­plek­sai „Is­kan­der–M“, ku­rie yra dis­lo­kuo­ti Lu­gos mies­te Le­ning­ra­do sri­ty­je, bus vie­nas iš ryž­tin­giau­sių Ru­si­jos at­sa­kų į JAV priešra­ke­ti­nės gy­ny­bos (PRG) sis­te­mos dis­lo­ka­vi­mą Euro­po­je. Šio­mis die­no­mis vėl pra­neš­ta, kad ope­ra­ty­vi­nės takti­nės ra­ke­tos bus dis­lo­kuo­tos ne tik Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je (apie tai jau anks­čiau buvo in­for­muo­tas Va­šing­to­nas), bet ir Kras­no­da­ro kraš­te bei Bal­ta­ru­si­jo­je, kai ši taps vi­sa­tei­se naujos in­teg­ra­ci­nės są­jun­gos da­ly­ve. 

Ap­skri­tai Ru­si­ja nuo 2013 me­tų ke­ti­na pa­dvi­gu­bin­ti ba­lis­ti­nių ra­ke­tų sis­te­mų ga­my­bą, pra­ne­šė „RIA No­vos­ti“. „Gin­kluo­to­sios pa­jė­gos gaus nau­jų stra­te­gi­nių ir tak­ti­nių ra­ke­tų sis­te­mų, to­kių kaip „RS–24 Yars“, „Bu­la­va“ ir „Is­kan­der – M“, – pa­reiš­kė Ru­si­jos prem­je­ras Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas per su­si­ti­ki­mą su gy­ny­bos pra­mo­nės va­do­vais Pie­tų Si­bi­ro Ud­mur­ti­jos res­pub­li­ko­je. V.Pu­ti­nas tei­gė, kad Ru­si­ja in­ves­tuos 77 mlrd. rub­lių į ba­lis­ti­nių ra­ke­tų ga­my­bą, vyk­dy­da­ma vals­ty­bi­nę pro­gra­mą dėl gy­ny­bos pra­mo­nės mo­der­ni­za­vi­mo iki 2020 m. Šie ka­ri­niai pa­si­ren­gi­mai tu­rė­tų su­stip­rin­ti „gyny­bi­nę” EAES pa­skir­tį.

Fi­nan­si­nės prie­mo­nės ruo­šia­mos Krem­liu­je

Bet grįž­ki­me prie nau­jo in­teg­ra­ci­nio pro­jek­to. Pa­ra­dok­sa­lu, bet nuo se­no Ru­si­jos eko­no­mi­nės stra­te­gi­jos nuo­sta­to­se eg­zis­tuo­ja fi­nan­si­niai in­teg­ra­ci­jos pos­tu­latai. Įsi­skverb­ti į po­so­vie­ti­nių ša­lių eko­no­mi­ką, kon­tro­liuo­jant di­džiau­sius pi­ni­gų srau­tus, – štai kaip no­ri­ma pa­verg­ti jų ūkį, kad jis vėl tap­tų pa­val­dus Mask­vai.

An­tai JAV laik­raš­tis „The Chris­tian Scien­ce Mo­ni­tor“ tei­gia, kad jei­gu SSRS sa­vo įta­kos kaimyninė­se ša­ly­se ne­su­ge­bė­jo su­stip­rin­ti tan­kais ir „ka­laš­ni­ko­vais“, tai da­bar Ru­si­ja tai sėkmingiau da­ro fi­nan­si­nė­mis prie­mo­nė­mis. Jung­ti­nių Tau­tų pre­ky­bos ir plėt­ros pa­da­li­nio (UNC­TAD) su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo pa­ro­dy­ta, kad per 17 me­tų – nuo So­vie­tų Są­jun­gos griū­ties iki 2008 m. – Ru­si­jos in­ves­ti­ci­jos į Ry­tų Eu­ro­pą su­da­rė 2,4 mlrd. eu­rų, o vien per pas­ta­ruo­sius trejus me­tus – jau 2,8 mlrd. eu­rų.

Tech­no­lo­gi­jos pa­pras­tos, ra­šo laik­raš­tis: vie­ti­nės vy­riau­sy­bės par­duo­da vals­ty­bės ak­ty­vus, norėda­mos už­lo­py­ti biu­dže­to sky­les, su­si­da­riu­sias dėl pa­sau­li­nės eko­no­mi­nės kri­zės. Va­ka­rų korpo­ra­ci­jos taip pat ver­žia dir­žus ir at­si­sa­ko da­lies sa­vo ak­ty­vų, ku­riuos grei­tai pa­stve­ria Ru­si­jos ver­sli­nin­kai, daž­nai tu­rin­tys Krem­liaus pa­ra­mą. Ru­sai ypač sten­gia­si vy­rau­ti in­ves­ti­ci­niuo­se energe­ti­kos pro­jek­tuo­se, ku­riuo­se Ry­tų Eu­ro­pos ša­lys jau­čia­si sil­pniau­siai. Štai lie­pą Ru­si­jos „Sber­bank“, glau­džiai su­si­jęs su V.Pu­ti­nu, įsi­gi­jo vie­no iš Aust­ri­jos ban­kų sky­rių. Šio ban­ko vadovas ir bu­vęs eko­no­mi­nio vys­ty­mo mi­nist­ras Ger­ma­nas Gre­fas pa­reiš­kė, kad tai tik pir­mas žings­nis pa­ver­čiant jo ban­ką pa­sau­li­ne ins­ti­tu­ci­ja. Ant­ras pa­gal dy­dį Ru­si­jos ban­kas ne­se­niai užmo­kė­jo 141 mln. do­le­rių už vie­nos Bul­ga­ri­jos ta­ba­ko kom­pa­ni­jos ak­ci­jų pa­ke­tą.

„Snoro” pėdsakas „Rosatom“

Tai­gi kas ga­li pa­neig­ti, kad ta­ria­mai „lie­tu­viš­kas“ „Sno­ro“ ban­kas ne­bu­vo ta ru­siš­ka sa­la, ku­rio­je bu­vo plau­na­mi pi­ni­gai kai­my­ni­nės ša­lies in­te­re­sams fi­nan­suo­ti? Vie­nas iš ban­ko sa­vi­nin­kų, vos 36–erių su­lau­kęs Vla­di­mi­ras An­to­no­vas, jau spė­jo pa­gar­sė­ti ne pa­čia ge­riau­sia sa­vo re­pu­ta­ci­ja. 21–erių jis jau dir­bo Mask­vos „Lef­ko bank“ vy­riau­siuo­ju eko­no­mis­tu, o dar po dve­jų me­tų su tė­vu Alek­san­dru įsi­gi­jo ban­kru­tuo­jan­čio ban­ko „Aka­dem­chim­bank“ ak­ci­jų, vė­liau – ir ki­tų ban­kų. Tarp jų 2003 m. nu­si­pir­ko 68,1 proc. „Sno­ro“ ban­ko tur­to. Dar po dve­jų me­tų „Sno­ras“ įsi­gi­jo Lat­vi­jos ban­ką „Kraj­bank“, ėmė val­dy­ti ke­le­tą Uk­rai­nos bei Pa­na­mos ban­kų.

„Mos­cow Post“ žur­na­lis­tas Ni­ko­la­jus Ko­to­vas ra­šo, kad, nors V.An­to­no­vui ne vi­sa­da se­kė­si toks ver­slas, o kai ku­rio­se ES ša­ly­se jis ta­po ko­ne fi­nan­si­niu per­so­na non gra­ta, Lie­tu­vo­je jis jau­tė­si kaip žu­vis van­de­ny­je. Per ban­ką „Sno­ras“ jis fi­nan­suo­da­vo di­džiu­lius sa­vo ir ver­slo part­ne­rių projek­tus, o pas­ku­ti­nę sa­vai­tę prieš ban­ko na­cio­na­li­za­vi­mą pi­ni­gų srau­tas iš Lie­tu­vos (pa­pras­tai per of­šo­ri­nes kom­pa­ni­jas) ypač pa­di­dė­jo. Bu­vo įta­ria­ma, kad V.An­to­no­vas są­mo­nin­gai ve­dė penk­tą­jį pa­gal dy­dį Lie­tu­vos ban­ką prie ban­kro­to, nu­te­kin­da­mas mil­ži­niš­kus pi­ni­gus Mask­vo­je įsikū­ru­sios ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kom­pa­ni­jos „Mi­rax Group“ nau­dai.

Nors V.An­to­no­vas šiuo me­tu ap­si­sto­jęs Lon­do­ne, ku­ris ta­po Krem­liaus ne­mėgs­ta­mų ru­sų oligarchų prie­plau­ka, ta­čiau jo val­do­mų ban­kų veik­la glau­džiai su­si­ju­si ir su Ru­si­jos vals­ty­bi­ne ato­mi­nės ener­gi­jos kor­po­ra­ci­ja „Ro­sa­tom“, sta­tan­čia ato­mi­nes elek­tri­nes ne­to­li Ast­ra­vo (10 mlrd. dol.) ir Bal­ti­jos AE Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je (vien tik jos įvaiz­džiui re­gio­ne šie­met skir­ta 1 mln. dol.) bei ben­dra­dar­biau­jan­čia su Ira­no at­mo­nės ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja, sta­tant AE Bu­še­re. Be­lie­ka tik spė­ti, ko­kiu mas­tu anie di­džiu­liai, Lie­tu­vai kenks­min­gi pro­jek­tai fi­nan­suo­ja­mi iš V.An­to­no­vo valdomų ban­kų.

***

Kaip tai su­si­ję su EAES? Daž­niau­siai mes ieš­ko­me tie­sio­gi­nių są­sa­jų, ta­čiau po­li­ti­ko­je, ekonomiko­je ir juo la­biau fi­nan­suo­se šie ry­šiai sun­kiai pa­ste­bi­mi, nes pi­ni­gai ne­mėgs­ta die­nos švie­sos ir aky­los val­džios prie­žiū­ros. Štai tuo ir nau­do­ja­si vi­so­kie pa­sau­lio ver­tel­gos, kiš­da­mi sa­vo čiup­tu­vus į sil­pną ne­pri­klau­so­mų ša­lių eko­no­mi­ką ir pa­si­nau­do­da­mi vie­ti­nių fi­nan­si­nių gin­kla­ne­šių pa­slau­go­mis. Tai la­bai veiks­min­gas bū­das su­pan­čio­ti ša­lies ūkį, o pas­kui kaip me­duo­lį pa­siū­ly­ti abe­jo­ti­ną ska­nės­tą – in­teg­ra­ci­ją į su­si­kom­pro­mi­ta­vu­sį po­so­vie­ti­nį pro­jek­tą. O tuo­met – kas be­lik­tų iš mū­sų ne­pri­klau­so­my­bės?

www.is­kaus­kas.lt

Atgimimas.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min