Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 28d. 22:56

Koalicijos statybos Vokietijoje: pagrindinis klausimas – klimatas

Šiluminė elektrinė ir vėjo jėgainės Vokietijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Šiluminė elektrinė ir vėjo jėgainės Vokietijoje
Apie klimato kaitą ir būtinybę su ja kovoti daug kalba visos pagrindinės Vokietijos partijos. Bet kalbėti – viena, o sutarti – visai kas kita. Dvi mažesnės politinės jėgos – žalieji ir liberali Laisvųjų demokratų partija (FDP) – greičiausiai įeis į valdančiąją koaliciją, tačiau apie aplinkosaugą kalba visiškai skirtingai, todėl jų derybos gali būti ir nesėkmingos.

Bundestago rinkimus sekmadienį laimėjo socialdemokratai, kurie parlamente turės 206 vietas. 196 vietas Bundestage užims Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), 118 – žalieji, 92 – FDP.

Dabar prasideda derybos dėl naujosios koalicijos, kurią turės sudaryti trys partijos. Daugiausia minimi du variantai – „šviesoforo“ koalicija, kai kartu dirbtų socdemai, žalieji ir FDP, bei „Jamaikos“ scenarijus, pagal kurį bendrą komandą formuotų CDU, FDP ir žalieji.

Kitaip tariant, visos kortos – FDP ir žaliųjų rankose. Šios partijos jau kalbasi apie bendras pozicijas, kurias pateiktų didesnėms politinėms jėgoms per derybas. Apklausos rodo, kad visuomenė labiau norėtų „šviesoforo“ koalicijos.

Rinkėjų nuotaikas, be abejo, jaučia abi šios partijos. Tačiau susitarti dėl komandinio darbo nebus lengva – žalieji ir patys neslepia, kad turi daugiau bendro su socdemais, o liberalų idėjos neretai panašios į tokias, kurias vysto CDU.

Imago / Scanpix nuotr./Protestas prieš taršą Berlyne prieš pat rinkimus
Imago / Scanpix nuotr./Protestas prieš taršą Berlyne prieš pat rinkimus

FDP lyderis Christianas Lindneris prieš pat rinkimus netgi buvo pusiau juokais, pusiau rimtai pareiškęs, kad šią liberalią partiją ir žaliuosius sieja tik noras legalizuoti marihuaną – ir nieko daugiau.

Koks kelias į priekį?

„Naujoji vyriausybė turi būti klimato vyriausybė“, – neabejoja žaliųjų kandidatė į kanclerius Annalena Baerbock.

Ji pridūrė, kad žalieji nori „didžiulių investicijų“ į infrastruktūrą, nes tai leistų modernizuoti šalį ir geriau pasirengti su pasauliniu atšilimu susijusiems iššūkiams. A.Baerbock taip pat norėtų, kad valstybė aktyviau reguliuotų Vokietijos ekonomiką.

Savo ruožtu FDP ideologai tiki, kad klimato darbotvarkės tikslus padės pasiekti laisvosios rinkos principai.

„Rinkimų rezultatai aiškiai parodė vieną dalyką. Žmonės nenori, kad klimatas būtų saugomas finansinės gerovės sąskaita, ir žmonės taip pat nenori vien finansinės gerovės, pamirštant gamtą ir aplinką.

Todėl reikia rasti bendrą sprendimą, kaip tai suderinti,“ – kalbėjo FDP generalinis sekretorius Volkeris Wissingas.

FDP ideologai tiki, kad klimato darbotvarkės tikslus padės pasiekti laisvosios rinkos principai.

Abi partijos naujojoje vyriausybėje norėtų Finansų ministerijos – šiuo metu jai vadovauja socdemų kandidatas į kanclerius Olafas Scholzas. Tiesa, žalieji siekia, kad būtų įsteigta Klimato ministerija.

„Scanpix“/AP nuotr./Socialdemokratų kandidatas į kanclerius Olafas Scholzas
„Scanpix“/AP nuotr./Socialdemokratų kandidatas į kanclerius Olafas Scholzas

Negana, A.Baerbock su kompanija norėtų, kad tokia nauja ministerija galėtų formaliai vetuoti bet kokios ministerijos sprendimus, jei jie prasilenktų su Paryžiaus klimato susitarimo principais. FDP neprieštarauja Klimato ministerijos įkūrimui, bet nenorėtų suteikti jai veto teisės.

Klimato klausimai tikrai padarė įtaką rinkimų kampanijai, nes liepą Vokietijos vakarinėje dalyje kilo katastrofiški potvyniai. Tiesa, tik mažiau nei ketvirtadalis rinkėjų teigė, kad savuosius favoritus rinkosi būtent pagal požiūrį į kovą su klimato kaita.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Annalena Baerbock
AFP/„Scanpix“ nuotr./Annalena Baerbock

Trūko ir politikų debatų. Tačiau, analitikų manymu, taip buvo dėl to, kad visos pagrindinės partijos sutaria dėl tikslo 2040-2050 metais pasiekti neutralumą taršos atžvilgiu. Dabar aštriausias klausimas, kaip keliauti šios aukštikalnės link.

Mindžikavimui netinkamas laikas

Koks didelis atstumas tarp FDP ir žaliųjų pozicijų, puikiai iliustruoja kova dėl Vokietijos pasididžiavimo – automobilių pramonės – ateities.

Europos Komisija siūlo vėliausiai 2035 metais uždrausti prekybą aplinką teršiančiais automobiliais, bet žalieji norėtų šią datą paankstinti iki 2030-ųjų. Tuo tarpu FDP pasisako prieš bet kokius draudimas parduoti automobilius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestas prieš automobilių parodą Miunchene
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestas prieš automobilių parodą Miunchene

Žalieji taip pat kritiškai vertina iš Rusijos į Vokietiją nutiestą dujotiekį „Nord Stream 2“, skeptiškai šį projektą vertina ir FDP.

Tačiau sekmadienį socialdemokratai labai jau užtikrintai laimėjo rinkimus Meklenburgo-Pomeranijos žemėje, į kurią Baltijos jūra ir atkeliauja „Nord Stream 2“. Vokietijos socdemai – nuoseklūs šio dujotiekio rėmėjai.

A.Baerbock: remtis vien didele CO2 kaina labai neteisinga. Rinka neišspręs klimato krizės, nes rinkai žmonės nesvarbūs.

Dar vienas sankirtos taškas – diskusijos apie tai, kaip sušvelninti dažnai radikalių sprendimų klimato atžvilgiu poveikį šalies namų ūkiams.

CDU ir FDP norėtų apmokestinti emisijas bei tvirtina, kad rinkos jėgos paskatins kompanijas mažinti taršą. Tačiau A.Baerbock rugsėjį Bundestage sukritikavo tokį požiūrį: „Remtis vien didele CO2 kaina labai neteisinga. Rinka neišspręs klimato krizės, nes rinkai žmonės nesvarbūs.“

Socialdemokratai irgi norėtų griebtis aktyvesnio kaštų perskirstymo. Kita vertus, A.Baerbock jau ne kartą puolė O.Scholzą dėl to, kad socdemai pasisako už šiluminių elektrinių išjungimą tik 2038 metais – žalieji kalba apie 2030-uosius.

123rf.com nuotr. /Šiluminė elektrinė
123rf.com nuotr. /Šiluminė elektrinė

Europos Komisija neseniai paskelbė, kad į savąją Emisijų prekybos sistemą norėtų įtraukti energiją, naudojamą transportui ir namų šildymui. Idėją, kuri jau galioja Vokietijoje, remia CDU ir FDP, bet jai nepritaria žalieji ir socialdemokratai.

„Prieš rinkimus partijos mėgo daug kalbėti apie klimatą, – pastebėjo Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto vyriausiasis ekonomistas Ottmaras Edenhoferis. – Jei kalbos netuščios, partijos rimtai užsiims šiuo klausimu – kad ir kokia bus koalicija.

Visos partijos susiduria su tuo pačiu iššūkiu. Tie, kurie dabar ims mindžikuoti, tik išpūs krizės sprendimo kaštus ir sukels riziką visiems žmonėms.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:03:12
01:31:00

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:29
25:23
11:25

Esports namai

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min