Kiti, pavyzdžiui, žydų naujakuriai, taip pat visiškai nesužavėti atgimusia iniciatyva. Išties, šiuo metu akivaizdu, kad žydų–palestiniečių pokalbiai prasidės ant derybų stalo pirmiausiai padedant Izraelio nausėdijų plėtros sustabdymo pratęsimą, o ne paties taikos susitarimo įgyvendinimą.
Viena ar dvi valstybės?
Kritikai tiek iš palestiniečių, tiek iš Izraelio pusės, negailestingai pila šaltą kritikos vandenį ant derybų sėkmės tikimybės. Tuomet kodėl Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama taip įsitikinęs, kad daugybę dešimtmečių siektą taikos susitarimą šįkart pavyks įgyvendinti per vienerius metus?
Vis dėlto pastaraisiais metais konkuruojantys vienos valstybės sprendimai užgožė dviejų valstybių sprendimą.Viena iš svarbiausių to priežasčių tai, kad tarp užsienio diplomatų vis plačiau plinta įsitikinimas, jog baigiasi dviejų valstybių sprendimo įgyvendinimo laikas, kuriam jau ilgą laiką pirmenybę teikia tarptautinė bendruomenė. Vyraujantis įsitikinimas yra tas, kad tik įkūrus dvi patikimas valstybes, atspindinčias dviejų tautų aspiracijas, galima pasiekti ilgalaikę taiką.
Vis dėlto pastaraisiais metais konkuruojantys vienos valstybės sprendimai užgožė dviejų valstybių sprendimą. Visai neseniai kai kurie Izraelio politinės dešinės atstovai pradėjo kvestionuoti, ar jų šalis apskritai turėtų pasitraukti iš okupuotų teritorijų, tvirtindami, kad palestiniečiai galėtų „kaip nors būti inkorporuoti“ į žydų valdomą šalį.
Visgi, daugelis nemano, kad vienos valstybės sprendimą apskritai būtų galima traktuoti kaip sprendimą. Kokie žydai pasiliktų pasaulietinėje, palestiniečių dominuojamoje valstybėje? Kiek palestiniečių iš tiesų būtų laimingi „didesniame“ Izraelyje? Ir kaip būtų apsaugotos etninių mažumų teisės tokioje valstybėje?
Liberalesnėje Izraelio politinėje dešinėje stiprėja įsitikinimas, kad dviejų valstybių sprendimas yra būtinas, norint, kad Izraelis išlaikytų žydišką identitetą ir išliktų demokratinė valstybė. Dviejų valstybių sprendimas yra įtvirtintas Saudo Arabijos remiamame taikos plane ir jei ši prieiga bus apleista, neišvengiama pasekmė bus eilinė santykių krizė.
Taigi, jei laikas išties tiksi, kaip kad mano B.Obama ir jo patarėjai, tuomet pats laikas minėtose derybose priimti ryžtingus sprendimus.
Problemų pagrindas
Sąlygos taikos įgyvendinimui dar nėra prinokusios. Antra vertus, jei būtų nuspręsta laukti „tinkamo“ momento, tai užtruktų gal net visą gyvenimą. Taikos įgyvendinimas labai svarbus jų propaguotojams, tačiau, pasak BBC, ne mažiau svarbus ir Vašingtonui.
Prezidentas B.Obama ir jo patarėjai netiki, kad Izraelio–palestiniečių ginčas yra vienintelė problema Artimųjų Rytų regione. Jie taip pat nemano, kad jei šis konfliktas būtų išspręstas, visos kitos problemos kaimyninėse valstybėse išsispręstų savaime.
Tačiau Izraelio–palestiniečių konfliktas kelia nemažai kitų problemų, turinčių nemažą įtaką JAV užsienio politikai. Šias problemas būtų daug lengviau išspręsti, jei būtų išspręstas Izraelio–palestiniečių konfliktas.
Būtent todėl pasiektas taikos susitarimas Artimuosiuose Rytuose yra toks svarbus JAV administracijai. Ir štai kodėl B.Obamas viešai kalba apie, atrodytų, nepasiekiamus tikslus, net ir suvokdamas potencialias pasekmes, jei tų tikslų pasiekti nepavyktų.
