Kitas tikėtinas tikslas – suteikti Rijadui papildomų svertų būsimose derybose dėl pokario Gazos likimo.
Prieš antradienį prasidėjusį susitikimą CNN žurnalistams vienas Saudo Arabijos pareigūnas teigė, kad karalystė tikisi ne tik priimti, bet ir atlikti tarpininkės vaidmenį.
Šios vietos pasirinkimas deryboms, kurią Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas apibūdino kaip „apskritai tinkamą“ Jungtinėms Valstijoms ir Rusijai, laikoma 39 metų faktinio karalystės vadovo, kronprinco Mohammedo bin Salmano laimėjimu.
Jis vykdo misiją, kurios tikslas – paversti savo naftos turtingą šalį ir jos fundamentalistinę islamistinę praeitį į valstybę, kuri, naudodamasi milžiniškais turtais, gali puoselėti švelniąją galią.
„Nemanau, kad yra kita vieta, kur lyderis palaikytų tokius gerus asmeninius santykius ir su Donaldu Trumpu, ir su Vladimiru Putinu“, – įvertino Saudo Arabijos apžvalgininkas Ali Shihabi ir pridūrė, kad „Saudo Arabijai (šis renginys) yra prestižinis ir stiprina Saudo Arabijos minkštąją galią regione ir pasaulyje“.
Visa tai yra platesnio masto pokyčių dalis. Pastaraisiais metais Saudo Arabija perorientavo savo politiką į neutralumą pasauliniuose konfliktuose, tikėdamasi pritraukti milijardines investicijas, kurios galėtų padėti įgyvendinti „Viziją 2030“ – kronprinco planą diversifikuoti Saudo Arabijos ekonomiką.
Princas M.bin Salmanas po daugelį metų trukusio karo su kaimyniniais husių judėjimais atsitraukė iš Jemeno, gerina ryšius su regioniniu varžovu Iranu ir palaiko glaudžius santykius su Kinija bei Rusija – visa tai vyksta paraleliai išsaugant glaudžius Saudo Arabijos santykius su Vakarais.
Tai – ne pirmas Saudo Arabijos bandymas pozicionuoti save kaip pasaulinę taikdarę. 2023 m. rugpjūtį ji surengė dviejų dienų taikos aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos, kuriame dalyvavo daugiau kaip 40 šalių atstovai (tiesa, be Rusijos), o tų pačių metų vasarį pažadėjo skirti 400 mln. dolerių paramą Ukrainai.
Princo M.bin Salmano iškilimas į tokią poziciją susijęs su jo artimais santykiais su JAV prezidentu D.Trumpu, kuris jį palaikė net tada, kai jis susilaukė visuotinio atstūmimo po to, kai Saudo Arabijos agentai nužudė apžvalgininką Jamalą Khashoggi.
2017 m. D.Trumpas sulaužė tradicijas ir savo pirmajam tarptautiniam prezidentiniam vizitui pasirinko Saudo Arabiją. Net ir po to, kai jis pralaimėjo 2020 m. rinkimus, Saudo Arabija toliau palaikė glaudžius verslo ryšius su D.Trumpu, investavo 2 mlrd. dolerių į įmonę, kuriai vadovauja jo svainis Jaredas Kushneris, ir paskelbė apie planus karalystėje statyti žymiuosius Trumpo bokštus.
M.bin Salmaną taip pat sieja šiltas ryšys su Rusijos prezidentu V.Putinu, kuris po J.Khashoggi nužudymo atsisakė izoliuoti kronprincą.
Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą M.bin Salmanas atsilaikė prieš Vakarų spaudimą išlaikyti atstumą su Maskva, pažymėjo CNN, ir toliau glaudžiai derino veiksmus su V.Putinu, siekdamas kontroliuoti pasaulinį naftos tiekimą. Jis net stojo Rusijos pusėn, atmesdamas buvusio prezidento Joe Bideno administracijos raginimus 2022 m. padidinti naftos gavybą. V.Putinas lankėsi Saudo Arabijoje 2023 m. ir ragino Rijadą prisijungti prie BRICS – šalių bloko, siekiančio pasipriešinti JAV ekonominei įtakai.
Analitikų teigimu, Saudo Arabijos apsidraudimas vis labiau poliarizuotame pasaulyje pasirodė naudingas. Princas M.bin Salmanas „prisidėjo“ prie amerikiečių mokytojo Marko Fogelo paleidimo iš nelaisvės Rusijoje praėjusią savaitę, sakė D.Trumpo pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve'as Witkoffas.
-
Vašingtonas aiškina: susitikimas su rusais Saudo Arabijoje nėra derybos dėl Ukrainos
-
JAV valstybės departamentas: M. Rubio susitiko su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu
-
Rusijos valstybinė televizija: rusų delegacija nusileido Saudo Arabijoje deryboms su JAV
-
Rijade vyksta JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimas, Kyjivas nepakviestas
Saudo Arabija kartu su savo kaimynais Jungtiniais Arabų Emyratais taip pat sėkmingai tarpininkavo keletui apsikeitimų kaliniais tarp Ukrainos ir Rusijos.
