Paskutinis filmo scenarijaus vertas susišaudymas su piratais įvyko tuo metu, kai šie bandė užgrobti danų prekybinį laivą. Plėšikai apšaudė danus iš automatų ir liepė pasiduoti geruoju, kitaip visa įgula būsianti išžudyta. Laimei, bendros Rusijos-Britanijos pajėgos sugebėjo apginti prekybininkus ir išvengti nekaltų žmonių aukų.
Kodėl tuomet net ir sėkmingos prekybinių laivų gynimo operacijos neužtikrina jūromis Išlaidos, kurias patiria valstybės išlaikyti prekybininkus ginantiems kariniams laivams, toli gražu, neatperka tos naudos, kuri gaunama iš draugiškų tarpvalstybinių santykių bei saugiai nugabento į vietą krovinio.keliaujančiųjų saugumo ir leidžia piratams ir toliau pelnytis? Atsakymas paprastas – anot ekspertų, taip yra todėl, kad išlaidos, kurias patiria valstybės išlaikyti prekybininkus ginantiems kariniams laivams, toli gražu, neatperka tos naudos, kuri gaunama iš draugiškų tarpvalstybinių santykių bei saugiai nugabento į vietą krovinio.
Jei piratai susivienytų prieš bet kurios šalies „gynėjos“ karinį laivyną ir užvirtų jūrų mūšis – nuostoliai būtų kur kas didesni, ir ne tik finansiniai. Sunaikinti jūrų plėšikų vadus yra sudėtinga dėl kai kurių politinių niuansų. Belieka tik pasyviai stebėti padėti ir, esant tikrai rimtam reikalui, karts nuo karto piratus pagąsdinti, rašo vz.ru.
Paskutiniai piratų išpuoliai, kurie darosi vis įžūlesni ir dažnesni, paskatino tarptautinę jūrinių valstybių bendruomenę pasvarstyti, kodėl gi vieną kartą ir visiems laikams nepadėjus taško kovoje su plėšikautojais? Juolab, jog nei viena šalis nenori taikstytis su ta betvarke, kuri vyksta judriausioje prekybiniu požiūriu Ramiojo vandenyno dalyje.
„Kodėl turtingos ir galingos šalys negali sunaikinti gaujos agresyvių šarlatanų, ginkluotų tik „Kalašnikovo“ automatais?“ – klausia prekybos atstovai.
Ekspertai atsako paprastai – to daryti tiesiog neapsimoka. Piratų buvo visada ir išnaikinus vieną gaują jos vietoje po kurio laiko atsiras kita. Tai investicija į saugumą ir laikiną taiką, kuri jokiais būdais neatsiperka.
Be to, jūrinės šalys, ko gero, baiminasi kitų valstybių reakcijos ir nenori būti apkaltintos brutalios jėgos naudojimu. Taigi kartais tiesiog geriau susitaikyti su kai kuriais nuostoliais.
Netoli Jemeno krantų esančioje Adeno įlankoje įvyksta daugiausia prekybinių laivų užpuolimų. Nieko keisto, kad piratai savo taikiniu pasirinko būtent šią teritoriją. Per parą pro minėtą vietovę praplaukia maždaug 250 prekybinių laivų.
Paprastai piratai plaukioja nedideliais laivais, kurie yra pakankamai manevringi. Dauguma jų yra vietinės gamybos ir dar laivų statyklose buvo įrengti ir pritaikyti ne kam kitam, kaip būsimam plėšikavimui.Toks intensyvus judėjimas palengvina plėšikams darbą – jiems tereikia išsirinkti laivą su menkesne įgula, užsiimti tinkamas pozicijas ir smogti.
Paprastai piratai plaukioja nedideliais laivais, kurie yra pakankamai manevringi. Dauguma jų yra vietinės gamybos ir dar laivų statyklose buvo įrengti ir pritaikyti ne kam kitam, kaip būsimam plėšikavimui.
Menkesni jūrų plėšikai, kurie nėra tokie turtingi ir negali užsisakyti laivo, pertvarko užgrobtą žvejybinį laivelį arba „patobulina“ pavogtą jachtą. Paprastai tokiuose „laivuose-plėšikuose“ yra kelios greitaeigės valtys, kuriomis, pavojaus atveju, nusikaltėliai galėtų paprasčiausiai pasprukti.
Piratų taktika yra gan paprasta – iš pradžių pasirinktas laivas apšaudomas iš automatų, kad visa laivo įgula pasislėptų arba sugultų ant denio. Tuomet užgrobėjai greitai per bortą permeta kopėčias ir įsigauna į laivo vidų.
Paprastai yra pasirenkami laivai žemais bortais, nes į tokius lengviau patekti ir jie vandenyje nėra manevringi. Piratų taktika per kelis šimtus metų nedaug pasikeitė, nors karinė ginkluotė gerokai patobulėjo.
Sustabdyti užpuolimą gali arba patruliuojantis laivas gynėjas, arba ataka iš oro, arba puolamo laivo įgulos veiksmai: piratai atakuojami stipria vandens srove, specialiai tam reikalui sukaupta tuščia tara, padeda ir profesionalus manevravimas jūroje.
Tačiau nepaisant visų pasvarstymų, per devynis šių metų mėnesius buvo užgrobti 33 prekybiniai laivai.
