Leidinys pažymi, kad Rusija taip pat paragino užsienio piliečius ir diplomatinių atstovybių darbuotojus „kuo greičiau“ palikti miestą.
Straipsnyje teigiama, kad tam tikra prasme tokie grasinimai nėra naujiena. Ukrainos užsienio reikalų ministerija priminė, jog Rusija jau daugiau nei ketverius metus kas savaitę rengia smūgius miestams.
Ministerija vertina, kad „bendras saugumo grėsmių, kurias Rusija kelia Kyjivui ir kitiems miestams, lygis išlieka toks pat kaip ankstesniais mėnesiais ir metais“.
Tačiau, kaip pažymi leidinys, nauja yra Kremliaus retorika, naudojama tokiems išpuoliams pateisinti – ir tai susiję su vienu konkrečiu incidentu.
Leidinys praneša, kad Maskva apkaltino Ukrainą sąmoningai nužudžius 21 studentą per praėjusios savaitės oro smūgį Starobilsk mieste Luhansko srityje. Ukraina savo ruožtu tvirtina smogusi kariniam objektui Rusijos okupuotoje teritorijoje.
„Tačiau Maskva šį incidentą, kurį laiko tyčiniu smūgiu civiliams, pateikia kaip teisėtą pagrindą atsakomiesiems veiksmams“, – aiškina leidinys.
Priduriama, kad anksčiau tokiems smūgiams retai reikėdavo panašių paaiškinimų. Be to, Rusija beveik niekada nerodė gailesčio dėl civilių aukų Ukrainoje.
Karo analitikas Ivanas Stupakas mano, kad tai rodo Maskvos bandymą kontroliuoti karo naratyvą.
„Kai kyla problemų ekonomikoje ir Rusijos visuomenėje, atsiranda spaudimas keršyti“, – paaiškino jis.
Leidinys taip pat cituoja Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovą Andrijų Kovalenko, kuris mano, kad šie grasinimai turi ir kitų priežasčių, nesusijusių su smūgiu Luhansko srityje.
Pirmiausia, pasak Kovalenkos, tai susiję su Rusijos nesėkmėmis fronte. Jis taip pat mano, kad spaudimas daromas Ukrainos sąjungininkams, nes Maskva ragina diplomatinius darbuotojus palikti Kyjivą.
Be to, stipri Europos politinė ir karinė parama Ukrainai Kremliuje jau seniai laikoma pagrindine kliūtimi Rusijos kariniams tikslams pasiekti.
Trečia, eksperto teigimu, „siekiama nukreipti dėmesį nuo Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių Rusijos teritorijoje ir jos gebėjimo ginti savo teritorijas, įskaitant Maskvą“.
Leidinys daro išvadą, kad karas, dabar pereinantis į penktuosius metus, vis dar nesivysto taip, kaip norėtų Maskva.
„Rusijai susiduriant su augančiais pramonės ir darbo jėgos apribojimais, netrukus jai teks spręsti, ar pereiti prie priverstinės ekonomikos ir visuomenės mobilizacijos“, – teigė Nigelis Gould-Daviesas.
Jo nuomone, priverstinis žmonių siuntimas į ginkluotąsias pajėgas „turėtų niokojančių pasekmių ir būtų labai nepopuliarus“, o tai galėtų tapti rimta grėsme Rusijos stabilumui.
Leidinys pabrėžia, kad visa tai nemažina grėsmės Ukrainai. Per naujausią masinę ataką Rusija panaudojo bent vieną „Orešnik“ raketą, kurią itin sunku numušti.
Todėl, kaip daroma išvada straipsnyje, Kyjivui greičiausiai bus sunku atremti tokio masto ir pasikartojančias atakas.
Rusijos grasinimai naujomis atakomis prieš Kyjivą: naujausia informacija
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, António Guterresas išreiškė gilų susirūpinimą dėl neseniai paskelbto Rusijos ketinimo rengti nuolatinius ir sisteminius smūgius Ukrainos gynybos objektams Kyjive.
Guterresas pažymėjo, kad Jungtinės Tautos pasmerkė išpuolį prieš švietimo įstaigą, kaip ir „visas atakas prieš civilius gyventojus bei civilinę infrastruktūrą, kad ir kur jos vyktų“. Generalinis sekretorius pabrėžė, kad dabar svarbiau nei bet kada išvengti tolesnės konflikto eskalacijos, nes tai tik dar labiau atitolintų taikos perspektyvas ir pratęstų žmonių kančias.
Taip pat buvo pranešta, kad Europos Sąjunga ir kelios Europos šalys išsikvietė Rusijos diplomatus po naujų grasinimų Kyjivui. Diplomatiniai demaršai buvo atlikti Vokietijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir pačioje ES. Dieną prieš tai Maskva taip pat paragino užsieniečius, įskaitant diplomatus, palikti miestą. ES šiuos pareiškimus pavadino „nepriimtina eskalacija“.
