Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl rusų karo lėktuvą numušusi Turkija staiga puolė į glėbį Kremliui?

Vladimiro Putino ir Recepo Tayyipo Erdogano susitikimas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiro Putino ir Recepo Tayyipo Erdogano susitikimas
Šaltinis: 15min
6
A A

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusios savaitės antradienį pagaliau susitiko Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą. Konkrečių pokalbio detalių šalių lyderiai neatskleidė, bet akivaizdu, kad idėjomis jie liko patenkinti. Kodėl taip staiga atšilo Su-24 karo lėktuvo numušimo sugadinti Ankaros ir Maskvos santykiai?

Sankcijų vis dar spaudžiamos Rusijos ekonomika silpnėja. Ukraina vis dar išlieka vienu iš svarbiausių strateginių Rusijos užsienio politikos problemų. Turkijos valdžia, tuo pat metu, turėjo suvaldyti perversmo bandymą. Abi valstybės susiduria su Jungtinių Amerikos Valstijų spaudimu, rašo „Business Insider“.

Rusijai ir Turkijai pastarųjų dienų politiniai sprendimai yra egzistencinės svarbos, tad šalių lyderiai kruopščiai sveria kiekvieną galimybę ir žiūri į tai, kokia sąjunga gali būti naudinga.

Abi šalys nori atsikirsti JAV, tačiau nenori stoti į atvirą konfliktą. Tuo pat metu jos laviruoja tarp konflikto ir bandymo bendradarbiauti su Europos Sąjunga.

ES problemos ir neužtikrintumas suteikia galimybę tiek Turkijai, tiek Rusijai. Nei vien Europos valstybė neatrodys taip pat po penkerių metų ir tai suteikia galimybę burti stiprias koalicijas, kurios atsilaikytų prieš artėjantį sukrėtimų laikotarpį.

Armėnija – figūra geopolitinių šachmatų lentoje

Po Sovietų Sąjungos griuvimo Armėnija išsaugojo glaudžius ryšius su Maskva, kurie jai padėjo laimėti karą su Azerbaidžanu ir užimti dalį jo teritorijos. Kalnų Karabachas vis dar išlieka rusenančio konflikto, kuris buvo pakurstyta net ir šiemet, zona.

Azerbaidžanas laikosi kompleksinės užsienio politikos, bandydamas išlaviruoti tarp Irano ir Rusijos interesų ir nuolat įgelti Armėnijai. Nuolatinė Azerbaidžano sąjungininkė – kultūriškai ir etniškai artima Turkija.

Turkiją ir Azerbaidžaną jungia ir bendra antipatija Armėnijai, kuri primindama Pirmojo pasaulinio karo metu vykdytą armėnų genocidą, vis ragina JAV griežčiau spausti genocido nepripažįstančius turkus.

Panašu, kad šioje interesų pynėje Rusija nusprendė žengti žingsnį į priekį ir keisti savo politiką Armėnijos atžvilgiu. Rusijos karines bazes ir jos energetinę įtaką Armėnijoje palaiko tik šalies politinis elitas, o paprasti armėnai jau senokai purkštauja ir net išeina į gatves protestuoti dėl Rusijos įtakos.

Matydamas tokią Armėnijos visuomenės nuomonę, Kremlius nusprendė veikti. V.Putinas pastaruoju metu susitiko ir su Armėnijos, ir su Azerbaidžano bei Turkijos lyderiais.

Neoficialūs pokalbiai leido suprasti, kad V.Putinas pažadėjo mažinti paramą Armėnijai, tuo nudžiugindamas Baku ir Ankarą bei priversdamas turkus bei azerbaidžaniečius jaustis skolingais.

Ką gauna Rusija?

Rusijos nerimą kelia tai, kad Lenkija ir Rumunija vis labiau stiprina karinį bendradarbiavimą su JAV. Šią savaitę Kremlių netgi pasiekė gandai, kad Turkijos Indžirliko karinėje bazėje laikomas branduolinis ginklas gali būti perkeltas į Rumuniją.

Planuojamas susitarimas atrodo taip: Turkija pasitraukia iš Lenkijos ir Rumunijos Rusijos atgrasymui skirtų projektų, o Maskva pasirūpina Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sprendimu.

Turkija, po incidento su numuštu Rusijos Su-24 karo lėktuvu, itin glaudžiai bendradarbiavo būtent su lenkais ir rumunais. Maskva siekia suskaldyti šią NATO valstybių draugystę ir parodyti turkams, kad jie neprivalo veikti tik amerikiečių interesų zonoje.

Planuojamas susitarimas atrodo taip: Turkija pasitraukia iš Lenkijos ir Rumunijos Rusijos atgrasymui skirtų projektų, o Maskva pasirūpina Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sprendimu.

Tai sustiprintų Turkijos poziciją Kaukaze ir Rusijos – Vakaruose.

Draugystės pagrindas – netvirtas

Net ir pasiekusios tokį laikiną susitarimą Turkija ir Rusija neišvengia to, kad JAV įtaka neleidžia joms veikti laisvomis rankomis. Tai itin pastebima Turkijos užsienio politikos sprendimuose.

Be to, Turkiją ir Rusiją skiria nepasitikėjimas. Rusija vis dar baiminasi, kad turkai nori dominuoti Juodosios jūros regione, o turkai nenori įsileisti rusų į Bosforo regioną.

Ši V.Putino ir R.T.Erdogano draugystė puikiai veikia šių dienų sąlygomis, tačiau tęstis ilgiau ji neturės galimybių.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min