Dabar populiaru
Publikuota: 2017 liepos 25d. 23:24

Kodėl ukrainiečiai atidavė Krymą be kovos ir kodėl subruzdo NATO?

Rusų karių lydimas ukrainietis palieka bazę Kryme
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rusų karių lydimas ukrainietis palieka bazę Kryme

Sergejaus Jelisejevo karjera padeda paaiškinti, kodėl 2014 metais Ukrainos ginkluotosios pajėgos atidavė Rusijai Krymo pusiasalį beveik be kovos. S.Jelisejevo biografija paaiškina ir tai, kodėl NATO itin atidžiai stebi Kremliaus bandymus tikrinti, kam iš tiesų ištikimi rytinio Aljanso sparno narių kariškiai, rašo „Reuters“.

Ukrainos karinių jūrų pajėgų hierarchijoje S.Jelisejevas dar gerokai prieš tai, kai Rusija aneksavo Krymą, iškilo iki pareigūno Nr. 2.

Pasak „Reuters“, jo karjera parodo, kad šalyse, kurios kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, nemažai kariškių susiduria su lojalumo problemomis.

Mat S.Jelisejevas, kilus Krymo krizei, beveik iš karto pasirinko Rusijos pusę: jo šaknys buvo būtent šioje šalyje, o Ukrainoje kariškis atsidūrė tik vėliau.

NATO strategai dabar mano, kad Maskva laiko tokius asmenis potencialiai labai naudingais. Esą jie praverstų kilus naujai konfrontacijai su Vakarais.

Stumtelėjo atidarytas duris

2014 metais S.Jelisejevas buvo Ukrainos karinių jūrų pajėgų, kurių bazė buvo Kryme, vado pirmasis pavaduotojas. Jis iš arti matė, kaip Rusijos kariai nežymėtomis uniformomis perėmė karo laivus ir karines bazes.

S.Jelisejevas nesipriešino – jis žaibiškai paliko postą ir perėjo į Kremliaus pusę. Dabar šis kariškis yra vienas Rusijos Baltijos laivyno vadų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Jelisejevas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Jelisejevas

Kijeve neabejojama, kad dezertyras visada dirbo Rusijai. Kartu su S.Jelisejevu dirbęs dabartinis Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas Ihoris Vorončenka teigia: „Kai jis prisiekė Ukrainai, jam tai buvo tušti žodžiai. Jis visada buvo prorusiškas.“

Tiesą sakant, „žali žmogeliukai“ 2014 metų vasario pabaigoje Kryme iš esmės turėjo tik pastumti atidarytas duris. Į agresorių pusę perėjo išties daug Ukrainos karių, kurie niekaip nestabdė pusiasalio perėmimo.

Anot „Reuters“ šaltinių tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje, Maskva efektyviai išnaudojo silpnąsias Kijevo pajėgų vietas – išnaudojo taip, kad ukrainiečių pajėgos buvo paralyžiuotos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai rusų specialiosioms pajėgoms Kryme nesipriešino
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai rusų specialiosioms pajėgoms Kryme nesipriešino

Negana to, NATO pareigūnai teigia, kad Rusijos žvalgyba aktyviai stengiasi užverbuoti etninius rusus, tarnaujančius kaimyninėse šalyse, tarp jų – ir Baltijos valstybėse. Esą, nors rusiškos šaknys tikrai nebūtinai reiškia lojalumą Maskvai, Aljansas turi būti budrus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas „Reuters“ teigė pasitikintis Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenėmis, bet pridūrė: „Visada turime būti atsargūs. Turime tobulinti savo žvalgybinius įrankius ir fiksuoti visus bandymus susilpninti mūsų pajėgų ištikimybę.“

Komisija praleido į pareigas

Krymo aneksija dar nekvepėjo, bet Ukrainos pajėgų paskyrimų komisijai neatrodė įtartina S.Jelisejevo biografija, kai buvo svarstoma, ar paskirti jį šalies karinių jūrų pajėgų vado pirmuoju pavaduotoju.

S.Jelisejevas gimė netoli Maskvos, o 1983 metais baigė Kaliningrado karinę jūrų akademiją. Vėliau tarnavo Rusijos Ramiojo vandenyno laivyne.

Komisija paklausė, kaip S.Jelisejevas elgtųsi, jei tarp Ukrainos ir Rusijos prasidėtų karas. Jis atsakė, kad prašytų leidimo išeiti į pensiją.

Komisija, tiesa, paklausė, kaip S.Jelisejevas elgtųsi, jei tarp Ukrainos ir Rusijos prasidėtų karas. Jis atsakė, kad prašytų leidimo išeiti į pensiją – tokie žodžiai, iš esmės reiškę, kad kariškis negintų šalies, įtarimų nesukėlė, ir 2006 metais S.Jelisejevas pradėjo dirbti naujose pareigose.

Jose kariškis išsilaikė aštuonerius metus. Prasidėjus Maidano įvykiams, o vėliau Kryme pasirodžius Rusijos kariams, S.Jelisejevas ištesėjo pažadą – jis pasitraukė iš posto.

Žinoma, Rusijos veiksmai nebuvo vienintelė priežastis, kodėl jai pavyko taip lengvai perimti pusiasalį: Ukrainos pajėgos buvo nuskurdintos, Kijeve dar šeimininkavo chaosas, o pačiame Kryme daug žmonių iš tiesų jautėsi artimesni Maskvai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karo laivai Sevastopolio uoste
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karo laivai Sevastopolio uoste

Tačiau faktas nesikeičia: prasidėjus aneksijai daugybė Ukrainos karių, susijusių su Rusija, išmainė Kijevą į Maskvą, o kai kurie puskarininkiai net apsimetė, esą, priešinasi, kad išvengtų karinio tribunolo.

Rusija taip pat blokavo ir perėmė iš Kijevo Ukrainos kariams siųstus nurodymus, tad dalis įsakymų niekada taip ir nepasiekė dalinių Kryme.

„Ten nebuvo nieko spontaniško. Viskas buvo suderinta, savo vaidmenį atliko kiekvienas orkestrantas“, – sako Mychailo Kovalas, anuomet dirbęs Ukrainos pasienio apsaugoje, o dabar einantis Saugumo tarybos vicepirmininko pareigas.

Priesaiką laužė ir vadai, ir eiliniai

Prasidėjus Krymo aneksijai kartu su S.Jelisejevu dirbęs I.Vorončenka dabar teigia irgi sulaukęs kvietimo pereiti į Rusijos pusę.

Tokį raginimą jam esą perdavė tiek vienas Krymo „separatistų“ lyderių Sergejus Aksionovas, tiek Rusijos Pietų karinės apygardos vadovas, tiek Rusijos gynybos viceministras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ihoris Vorončenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ihoris Vorončenka

Paklaustas, kas jam siūlyta, I.Vorončenka teigė: „Pareigos, butas... Aksionovas siūlė man Krymo gynybos ministro pareigas.“

„Tie generolai, kurie bandė mane įtikinti, aiškino, kad mes priklausome tam pačiam ratui, kad mes visi – iš sovietinės kariuomenės. Bet aš jiems pasakiau, kad aš kitoks, kad aš – ne jų.“

I.Vorončenka, kaip ir dar daug aukšto rango Ukrainos kariškių, sovietmečiu tarnavo SSRS pajėgose kartu su asmenimis, dabar užimančiais pareigas Rusijos ginkluotosiose pajėgose. Jis daug metų praleido tame pačiame Kryme.

„Tie generolai, kurie bandė mane įtikinti, aiškino, kad mes priklausome tam pačiam ratui, kad mes visi – iš sovietinės kariuomenės. Bet aš jiems pasakiau, kad aš kitoks, kad aš – ne jų“, – „Reuters“ sakė I.Vorončenka.

Tiesa, Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas Denisas Berezovskis perėjo į Rusijos pusę, kaip ir dar keli kariškiai. D.Berezovskis vėliau buvo paskirtas vienu Rusijos Juodosios jūros laivyno vadų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Denisas Berezovskis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Denisas Berezovskis

Tokiais pavyzdžiais pasekė ir daug paprastų kariškių. Viename dalinyje kariai žiūrėjo rusišką televiziją, kai ekrane pasirodė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Aš labai nustebau, kai jie visi staiga atsistojo. Jie to laukė“, – prisiminė inžinierius Sviatoslavas Veltynskis, kuris pridūrė, kad visi kariai perėjo į Rusijos pusę.

Įvykiai buvo spektaklis?

Net tie ukrainiečiai, kurie norėjo priešintis, suvokė atsidūrę beviltiškoje padėtyje.

Pavyzdžiui, vienas Ukrainos pasienietis „Reuters“ atskleidė, kaip jo dalinio vadas išsiuntė iš bazės laivus, kad šių neperimtų rusai, ir įsakė kariams nusitaikyti šautuvais į visus, kurie bandys patekti į bazę.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad Ukrainos kariškių ryšio priemonės neveikia – pasidarbavo rusai. Dalinio vadas suprato esąs izoliuotas ir apsuptas Rusijos specialiųjų pajėgų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų karių lydimas ukrainietis palieka bazę Kryme
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų karių lydimas ukrainietis palieka bazę Kryme

Jis nutarė susitarti su rusais. Pagal sandorį, prorusiškiems civiliams buvo leista išlaužti bazės vartus – kaip „Reuters“ teigė vienas buvęs Ukrainos karys, vis dar gyvenantis Kryme, ukrainiečiai „neva negalėjo nieko padaryti, nes į civilius šaudyti draudžiama“.

Paskui civilius į bazę nusekė Rusijos kariai, kurie pasiūlė ukrainiečiams pereiti į jų pusę. Maždaug pusė sutiko, tiesa, atsisakiusiam bazės vadui buvo leista palikti Krymą.

Latvija jau yra pakeitusi įstatymus – dabar kariuomenės dalinių vadai privalo priešintis. Derėtis, ieškotis kompromiso jau draudžiama.

„Vadas nesipriešino, – prisiminė buvęs Ukrainos kariškis. – Kita vertus, jis padarė tai, ką galėjo padaryti tomis aplinkybėmis.“

Vis dėlto bazės vadas galėjo suvaidinti nenorą paklusti. Dar du žmonės, iš arti matę aneksijos procesą, „Reuters“ tvirtino matę ir daugiau panašių, esą, suvaidintų konfrontacijų.

„Turite suprasti, kad Ukrainos karinių dalinių perėmimas Kryme buvo tik spektaklis“, – naujienų agentūrai teigė vienas Rusijos kariškiams artimas šaltinis.

Pamokos išmoktos?

NATO priklausančios Baltijos šalys nuo Ukrainos skiriasi. Sovietinės eros pareigūnai, pavyzdžiui, Lietuvos, Latvijos ir Estijos, pajėgas palikę jau senokai.

Be to, bent jau Latvijos kariškiai pabrėžia, kad tarp septynių šalies karių, žuvusių per misijas Afganistane ir Irake, buvo rusakalbių. Tiesa, Krymas čia vis tiek laikomas pamoka.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Latvijos kariai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Latvijos kariai

„Žinoma, supratome ir tai, kad būtina svarstyti apie lojalumą, ir tai, jog per Krymo operaciją buvo skelbiami klaidingi nurodymai, blokuojamos komunikacijos“, – sakė Latvijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Janis Garisonas.

Latvija jau yra pakeitusi įstatymus – dabar kariuomenės dalinių vadai privalo priešintis. Derėtis, ieškoti kompromiso jau draudžiama.

Be to, anot J.Garisono, reikalingas žingsnis buvo žengtas dar gerokai iki Krymo aneksijos. 2008 metais buvo įvestas privalomas saugumo tarnybų vykdomas patikrinimas: „Visų, kurie atsiduria ginkluotosiose pajėgose – nuo eilinio iki generolo.“

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min