Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl Vakarai bijo Rusiją įvardinti terorizmą remiančia valstybe?

Rusijos teroristas Donecko oro uoste.
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr. / Rusijos teroristas Donecko oro uoste.
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Rusijos remiamų separatistų įvardijimas teroristais padėties Ukrainoje nepakeistų, sako ekspertai. Tačiau, anot Rytų Europos studijų centro (RESC) analitiko Mariaus Laurinavičiaus, tai pakeistų Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius.

„Kadangi jau yra 100 kartų pripažinta, kad vadinamuosius separatistus, kurie iš tikro yra teroristai, remia Rusija, Rusija automatiškai taptų terorizmą remiančia valstybe. Tam taikomos teisinės pasekmės, kurių Vakarai nepasiryžę priimti. Būtent dėl to toks sprendimas Vakaruose atmetamas“, – įsitikinęs M. Laurinavičius.

M. Laurinavičius: konfliktą reikėtų vadinti karu, separatistus – teroristais

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo, konfliktologo Gražvydo Jasučio nuomone, Rusijos užsienio reikalų ministro Sergėjaus Lavrovo žodžiai, kad Ukraina privalo likti neutrali, jei nori išvengti skilimo, yra labai svarbūs. Jo teigimu, Rusija yra labai nuspėjama valstybė, turinti savo strateginius interesus, kuriuos sėkmingai įgyvendina.

„Mano galva, šiuo metu Vladimiras Putinas neturi, ko pralošti. Ekonominių sankcijų efektas nėra veiksmingas. Be to, Rusija – kantri šalis. Rusai tikrai moka laukti. Spalio 26 d., kai vyko Ukrainos parlamento rinkimai, V. Putinas prarado politinę įtaką Ukrainoje. Jam liko tik karinės priemonės. S. Lavrovas ir paminėjo, kad imsis karinių priemonių, kurios ir padės įgyvendinti Rusijos strateginius interesus regione“, – aiškina G. Jasutis.

M. Laurinavičius pastebi, kad situacija Ukrainoje suintensyvėjo, bet, anot eksperto, matomas tas pats ginklų ir naujos moderniausios technikos tiekimas, kuris vykdomas jau beveik metus. M. Laurinavičius svarsto, kad padėtis galėjo paaštrėti dėl vykstančių taikos derybų.

Rusija automatiškai taptų terorizmą remiančia valstybe. Tam taikomos teisinės pasekmės, kurių Vakarai nepasiryžę priimti

„Žinoma, konfliktas, tiksliau, karas (tai reikia vadinti karu), suintensyvėjo, bet tai siečiau su šiuo metu intensyviai vykstančiomis taikos derybomis. Yra jėgų tiek Rusijoje, tiek tarp vadinamų separatistų (kuriuos reikėtų vadinti teroristais) labai nenorinčių tos taikos ir iš paskutiniųjų bandančių jai sutrukdyti“, – sako M. Laurinavičius.

Terorizmą remiančioms valstybėms – teisinės pasekmės

Į tai, kad separatistus Ukrainoje reikėtų vadinti teroristais atkreipė dėmesį ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Prieš išvykdamas į Ukrainą, jis kreipėsi į ES, prašydamas, kad separatistai būtų pripažinti teroristinėmis organizacijomis.

G. Jasutis akcentuoja, kad separatistus galima vadinti įvairiai, bet tai nekeis situacijos. Jo tvirtinimu, jeigu pavadinimo pakeitimas, spręstų konfliktą Ukrainoje, separatistus galima būtų pripažinti teroristais, bet G. Jasutis įsitikinęs, kad įtakos padėčiai tai neturės.

Jam prieštaraujantis M. Laurinavičius pripažįsta, kad separatistų įvardijimas teroristinėmis grupėmis nepakeistų situacijos Ukrainoje. Nepaisant to, jis atkreipia dėmesį, kad tai pakeistų ES ir Rusijos santykius.

„Kadangi jau yra 100 kartų pripažinta, kad vadinamuosius separatistus, kurie iš tikro yra teroristai, remia Rusija, Rusija automatiškai taptų terorizmą remiančia valstybe. Tam taikomos teisinės pasekmės, kurių Vakarai nepasiryžę priimti. Būtent dėl to toks sprendimas Vakaruose atmetamas“, – įsitikinęs M. Laurinavičius.

Vakarai Rusijos teroristine valstybe nevadina, nes bijo

Jis prideda, kad daugiau jokia kita valstybė, išskyrus Lietuvą, nesiryžo Rusijos pavadinti teroristine valstybe. Pasak LRT Radijo pašnekovo, Lietuva turėtų didžiuotis, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė išdrįso tai padaryti.

M. Laurinavičiaus teigimu, kitos valstybės to daryti nesiryžta dėl įvairių priežasčių. „Daug visko yra Vakaruose: nesupratimo, interesų, baimės, kas bus, jeigu staiga tas režimas žlugs ir ką reikės tada daryti“, – mano ekspertas.

Jam pritaria ir G. Jasutis. Jis atkreipia dėmesį, kad kai kurios valstybės gali neteikti didelės svarbos Ukrainoje susidariusiai padėčiai dėl aktualumo stokos. Ekspertas aiškina, kad valstybės tiesiog turi kitokius prioritetus, ribojasi su kitomis valstybėmis ir pirmiausia dėmesį skiria įvykiams, kurie joms aktualiausi.

„Manau, kad ganėtinai natūralu, jog Portugalija, Prancūzija ar Graikija turi savo politinę darbotvarkę ir Rusija joje užima visiškai kitokį vaidmenį negu Lietuvoje. Galime pagalvoti, kodėl Lietuvoje nerodome didelio entuziazmo prieš nelegalią imigraciją iš Šiaurės Afrikos arba konflikto Libijoje. Tai mums nekelia labai daug sentimentų“, – pabrėžia G. Jasutis.

Ekspertai: ES pozicija turėtų griežtėti

Kokia susidarys politinė situacija ir kokių priemonių po įvykių Mariupolyje imsis ES, ekspertai prognozuoti nesiryžo. Jų teigimu, šie įvykiai turėtų paskatina ES griežtinti arba bent jau neatsisakyti Rusijai taikomų sankcijų.

Manau, kad sankcijos stiprės, bent jau tikrai nesilpnės

„Tai [įvykiai Mariupolyje – LRT.lt] smarkiai pakeitė ne tik visuomenės nuomonę Vakaruose, bet ir dar labiau pastūmėjo į tą pusę, kad tai [Rusija – LRT.lt] yra didžiulė grėsmė. Su tuo reikia kažką daryti“, – sako M. Laurinavičius, pridėdamas, kad ES turėtų bent jau parodyti ženklus Rusijai, jog sankcijos bus stiprinamos.

G. Jasutis laikėsi tokios pat pozicijos, tvirtindamas, kad prieš porą savaičių Rusijos spaudoje gana atvirai buvo šnekama apie suminkštėjusią ES poziciją ir galimybę sankcijas sušvelninti. Anot eksperto, įvykiai Mariupolyje turėjo pakoreguoti ES poziciją.

„Manau, kad sankcijos stiprės, bent jau tikrai nesilpnės. Kiek jos bus efektyvios, yra kitas klausimas, gana rimtas klausimas. Sankcijomis Rusijos nesustabdysime. Tai yra tiesiog dalis politikos, kuri vis dėlto pademonstruoja, kad ES nesutinka su tuo, kas vyksta Ukrainoje, ir Rusijos role Ukrainoje“, – teigia VU TSPMI dėstytojas konfliktologas G. Jasutis.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min