Mono Jojoy žūtis yra didžiausias smūgis seniausiai Lotynų Amerikoje partizanų grupuotei – Kolumbijos revoliucinėms ginkluotosioms pajėgoms. Anksčiau panašų smūgį sukilėliai patyrė 2008–aisiais, kai žuvo du aukšto rango vadai.
Mono Jojoy, kuris dar vadinamas Victoru Julio Suarezu Rojas arba Jorge Briceno Suarezu, laikytas vienu pagrindinių karo vadų. Jis vadovavo rytiniam FARC blokui, stipriausiai ginkluotajai grupei, ir karinėms FARC operacijoms.
Kolumbijos generalinis prokuroras Guillermo Mendoza interviu radijai sakė, kad anksti rytą kariškai nukovė FACR vadą.
„Kariškiai patvirtino nugalėję grupę sukilėlių per operaciją, kurioje dalyvavo keturi kariniai daliniai, o po kelių valandų jie rado (sukilėlių vado) kūną“, – kalbėjo jis.
Gynybos ministerijos šaltinis agentūrai AFP sakė, kad FARC vadas žuvo anksti rytą per ataką, kuri nusinešė dar 22 sukilėlių gyvybes šalies centriniame Metos departamente.
JAV valstybės departamentas, kuris buvo paskelbęs penkių milijonų dolerių premiją už informaciją, padėsiančią jį suimti, apibūdino Mono Jojoy'jų kaip asmenį, kurio vaidmuo narkotikų gamybos ir prekybos veikloje buvo pagrindinis. Su grupuote FARC siejama šimtai tonų kokaino gamybos ir platinimo pasaulyje.
Pastaruoju metu FARC buvo gerokai susilpnėjusi po kelis dešimtmečius JAV remiamo karinio Kolumbijos vyriausybės spaudimo. Praradę kelis vadus sukilėliai buvo suvaryti į nuošalius džiunglių ir kalnų rajonus.
Įprastą juodą beretę dėvintis Mono Jojoy buvo laikomas vyriausiu karo vadu. Mat, FARC įsteigėjas Manuelis Marulanda mirė 2008–aisiais; tais pačiais metais žuvo ir du karo vadai. Vieną jų nužudė pastarojo asmens sargybinis.
Savo pasipriešinimą valdžiai pradėjusi septintąjį dešimtmetį kaip valstiečių armija, FARC tapo galinga jėga, kontroliavusia dideles teritorijas Kolumbijoje, ji grobė žmones, pareigūnus, rengė sprogdinimus.
Tačiau sukilėliai sulaukė menko politikų palaikymo ir išsilaiko tik iš kokaino prekybos, kurią dažnai vykdo kartu su kriminalinėmis gaujomis.
2002 metais tuometinis prezidentas Alvaro Uribe paskelbė karą sukilėliams.
Vėliau, prezidentu tapęs buvęs gynybos ministras Juanas Manuelis Santosas pažadėjo tęsti griežtą A.Uribės politiką sukilėlių atžvilgiu, atmesdamas bet kokias derybas su sukilėliais, jei jie nesudės ginklų ir nepaleis įkaitų.
