Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 19, 19:44

Kolumbijoje rinkėjai patraukė prie balsadėžių prezidento rinkimų antrajame rate

Kolumbijos gyventojai sekmadienį patraukė prie balsadėžių, kad įtemptame ir nenuspėjamame antrajame prezidento rinkimų ture atiduotų balsus arba už buvusį partizaną Gustavą Petro, arba už milijonierių verslininką Rodolfą Hernandezą, kovojančius dėl valdžios šalyje, kurioje vyrauja skurdas, smurtas ir kitos bėdos.
Rinkimai Kolumbijoje
Rinkimai Kolumbijoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Kolumbija Rinkimai

Manoma, kad balsuotojų aktyvumas nebus didelis, nes rinkėjų laukia nelengvas pasirinkimas – išrinkti pirmąjį kairiajam sparnui atstovaujantį prezidentą, ar pasitikėti išsišokėliu pašaliečiu, pramintu kolumbiečių „Donaldu Trumpu“.

Bogotoje paskutines prezidentavimo dienas skaičiuojantis Ivanas Duque pradėjo balsavimą 39 mln. balsuotojų turinčioje šalyje 8 val. ryto (16.00 val. Lietuvos) laiku.

Balsavimo apylinkės užsidarys 16 val. vietos (00.00 val. Lietuvos) laiku, o pirmųjų rezultatų laukiama dar keliomis valandomis vėliau.

R.Hernandezas buvo vienas iš pirmųjų rinkėjų šiauriniame Bukaramangos mieste, kur jis ėjo mero pareigas 2016–2019 metais.

„Mūsų šalyje yra klausimų, neaiškumų“, – naujienų agentūrai AFP teigė Popiežiškojo Ksaveriečių universiteto ekspertė Patricia Ines Munoz.

Tai buvo įtempta kampanija, o prieš pirmąjį turą praėjusį mėnesį keli kandidatai sulaukė grasinimų nužudymu, kai tradicinės Kolumbijos konservatyvios ir liberaliosios jėgos patyrė skaudų pralaimėjimą.

„Tai yra įtempčiausi rinkimai per pastaroj meto šalies istoriją“, – sakoma sekmadienio dienraščio „El Tiempo“ numeryje.

Baiminamasi, kad rinkimų rezultatai gali sukelti smurto bangą, o saugumui užtikrinti dislokuota 320 tūkst. policijos ir kariškių.

Nepopuliaraus konservatoriaus I.Duque įpėdinis turės perimti krizės ištiktą šalį, mėginančią išsivaduoti iš koronaviruso pandemijos ir recesijos, išaugus su prekyba narkotikais susijusiam smurtui ir vyraujant giliai įsišaknijusiam pykčiui prieš politinę sistemą.

Beveik 40 proc. šalies gyventojų gyvena skurde, o 11 proc. gyventojų neturi darbo.

Gyventojų pyktis dėl tokios padėties 2021 metų balandžio mėnesį peraugo į masinius antivyriausybinius protestus, sulaukusius griežto saugumo pajėgų atsako.

Rinkėjų nuomonių apklausos prieš rinkimus nepateikė aiškių įžvalgų dėl rinkimų baigties, nors skaičiuojama, kad balsuoti neketina 45 proc. rinkėjų, o dar 5 proc. vis dar nebuvo neapsisprendę.

„Jaučiuosi labai sutrikusi, – naujienų agentūrai AFP tegė Camila Araque, 29 metų advokatė iš Bogotos. – Man nepatinka nė vienas iš dviejų variantų.“

Michaelas Shifteris iš ekspertų grupės „Inter-American Dialogue“ teigė, kad rinkėjai „mėgina išsiaiškinti, kuri iš dviejų blogybių yra mažesnė“.

G.Petro gana ženkliai pirmavo pirmąjį balsavimo turą, gavęs 40 proc. balsų ir 12 proc. lenkdamas R.Hernandezą.

Tačiau G.Petro, kaip radikalaus kairiųjų pažiūrų miesto partizano, praeitis devintajame dešimtmetyje – tuo metu jis dvejus metus praleido kalėjime dėl su ginklų naudojimu susijusių kaltinimų ginklu – daugeliui kolumbiečių kelia nerimą.

Jis dalyvauja politikoje nuo tada, kai 1990 metais jo grupuotė M-19 sudarė taiką su valstybe ir įkūrė politinę partiją.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min