2026-05-31 17:22

Kolumbijoje vyksta prezidento rinkimai

Kolumbijos gyventojai sekmadienį renka prezidentą: šis balsavimas nulems šalies atsaką į narkotikų prekeivių ir partizanų kurstomą smurtą – bus renkamasi arba likti kairėje ir siekti dialogo, arba sukti į dešinę, link visapusiško karo.
JOAQUIN SARMIENTO / AFP
JOAQUIN SARMIENTO / AFP
Temos: 2 Kolumbija Rinkimai

Priešrinkiminės apklausos rodė, kad kairiųjų senatorius Ivanas Cepeda (Ivanas Sepeda) sulaukia stipraus palaikymo dėl kovingojo kadenciją baigiančio prezidento Gustavo Petro populiarumo. Visgi jam iššūkį meta kraštutinių dešiniųjų teisininkas Abelardo de la Espriella (Abelardas del la Esprielja) ir konservatorių senatorė Paloma Valencia (Paloma Valensija).

Jei, kaip tikimasi, sekmadienį nė vienas kandidatas nesurinks absoliučios daugumos, birželio 21 dieną bus rengiamas antrasis rinkimų turas, kuriame susirungs du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.

Šie rinkimai plačiai vertinami kaip referendumas dėl pirmojo kairiųjų pažiūrų Kolumbijos prezidento G. Petro „visiškos taikos“ strategijos. Jis bandė, bet nesugebėjo įtikinti partizanų grupuočių, atmetusių istorinį 2016 metų taikos susitarimą, galutinai sudėti ginklus.

Nors jo pavardės balsavimo biuletenyje nėra, „kampanija sukasi aplink Petro“, sakė Bogotos Rosarijo universiteto politikos mokslų profesorius Yannas Bassetas (Janas Basetas).

„Jis yra visų diskusijų centre“, – pridūrė jis.

Automobilių sprogdinimai, dronų atakos ir kandidato į prezidentus nužudymas paženklino šio poliarizuojančio lyderio ketverių metų kadenciją, o ekspertai teigia, kad partizanai pasinaudojo taikos derybomis savo pozicijoms sustiprinti.

Tam, kas pakeis G. Petro, teks susidurti su daugybe nusikalstamų grupuočių, užsiimančių narkotikų prekyba, nelegalia kasyba ir turto prievartavimu.

Tačiau nedarbas šalyje sumažėjo, o vyriausybė padidino minimalų atlyginimą, kas padeda G. Petro protežė I. Cepedai.

Sukarintų grupuočių nužudyto komunistų lyderio sūnus I. Cepeda buvo vienas iš 2016 metų taikos susitarimo, po kurio išsiformavo marksistų sukilėlių armija FARC, architektų.

Jis pažadėjo toliau siekti „visiškos taikos“ ir plėsti socialines programas itin nelygioje visuomenėje.

„Šiandien valdžia yra mūsų, žmonių, rankose. Nenorime oligarchijos ir buržuazijos sugrįžimo“, – sakė 60 metų buvęs kairiųjų kovotojas Jose Cruzas (Chosė Krusas).

Dešinieji varžovai

Tačiau dialogas su partizanais ne prie širdies dešiniesiems I. Cepedos varžovams, kurie tikisi, kad baimės dėl saugumo padės išstumti kairiuosius iš valdžios.

Apklausos rodo, kad antrajame ture I. Cepeda gali susigrumti su milijonieriumi teisininku A. de la Espriella.

A. de la Espriella, vadinamas „Tigru“ ir besižavintis JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), nori kovoti su ginkluotomis grupuotėmis ore, sausumoje ir jūroje – tai atkartoja griežtos kovos su nusikalstamumu retoriką, kuri pastaruoju metu lėmė dešiniųjų pergalių bangą Lotynų Amerikoje.

„De la Espriella nori įvesti tvarką namuose“, – naujienų agentūrai AFP sakė 47 metų buvęs karys Wilmeras Bolivaras (Vilmeras Bolivaras).

Konservatorių senatorė P. Valencia, artima buvusio prezidento Alvaro Uribe (Alvaro Uribės) sąjungininkė, pasisako už tokį patį militarizuotą požiūrį.

„Mes užbaigsime „visišką taiką“, kad įvestume visišką saugumą“, – rinkimų kampanijos metu pareiškė ji.

Išsigandę rinkėjai

Nepaisant išaugusios kraujo praliejimo baimės, tikimasi, kad pati rinkimų diena praeis ramiai.

„Net nusikalstamos organizacijos prieš rinkimus vienašališkai skelbia paliaubas, kad jie galėtų vykti taikiai“, – sakė Nacionalinės rinkimų tarybos teisėjas Alvaro Echeverry (Alvaras Ekeveris).

Aštuonias valandas truksiantis balsavimas baigsis 16 val. vietos (0 val. Lietuvos) laiku, o rezultatų tikimasi sulaukti po dviejų valandų.

Saugumui užtikrinti vyriausybė pasitelkė 408 tūkst. teisėsaugos pareigūnų.

Kolumbija išlieka didžiausia pasaulyje kokaino gamintoja, o narkotikų prekyba yra pagrindinė priežastis, kodėl smurto lygis šalyje yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį.

Praėjusiais metais įvykdytas dešiniųjų kandidato Miguelio Uribe (Migelio Uribės) nužudymas, dėl kurio kaltinama kairiųjų partizanų grupuotė, privertė daugelį Kolumbijos gyventojų nerimauti dėl sugrįžimo į praeities tamsiuosius laikus.

Balandžio pabaigoje per bombos sprogimą greitkelyje pietvakariniame Kaukos regione žuvo 21 žmogus. Tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis prieš civilius per pastaruosius dešimtmečius. Už tai atsakinga grupuotė vėliau pareiškė, kad tai buvo „taktinė klaida“.

Kitas prezidentas turi suteikti „šiek tiek dvasinės ramybės, šiek tiek taikos, nes dabartinė situacija kelia didelį nerimą. Konfliktų yra labai, labai daug“, sakė 57 metų namų šeimininkė Maria Eugenia Motato (Marija Euchenija Motato) iš Suareso, Kaukos regione.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą