Konstitucinis Teismas nusprendė, kad abi šalys privalo įforminti savo susitarimus kaip oficialų tarptautinį susitarimą, kurį vėliau turės patvirtinti Kolumbijos Kongresas.
2009 metų spalį tuometis Kolumbijos prezidentas Alvaro Uribe leido Jungtinėms Valstijoms dešimt metų naudotis septyniomis Kolumbijos karinėmis bazėmis.
Pagal šį susitarimą Kolumbijoje gali būti dislokuota apie 800 amerikiečių karių ir 600 Pentagono kontraktininkų. Jie prižiūrėtų Amerikos karo lėktuvus, stebėtų padėtį regione, rinktų informaciją ir užtikrintų ryšį su žvalgybos palydovais.
Bogota tikisi, kad JAV kariškiai padės jai kovoti su Kolumbijoje veikiančiais narkotikų kontrabandininkais ir marksistais sukilėliais.
Šį susitarimą griežtai kritikavo Ekvadoras ir Venesuela, kurių vadovai yra kairiųjų pažiūrų. Sutartis taip pat sulaukė kritikos Kolumbijoje, nes pagal ją amerikiečių kariškiams užtikrinama teisinė neliečiamybė.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal sutartį su Vašingtonu „valstybė turės prisiimti naujų įsipareigojimų ir išplėsti jau esamus“. Teismo nutartyje nurodoma, kad dėl šios priežasties Bogotos ir Vašingtono susitarimą būtina „įforminti kaip tarptautinę sutartį, kurią turės patvirtinti Kongresas“.
Teismas nenagrinėjo klausimo, ar Konstitucijai neprieštarauja konkrečios priemonės, numatytos pagal abiejų šalių susitarimą. Tačiau dėl šio teismo sprendimo Bogotos ir Vašingtono santykiai veikiausiai nepablogės.
Naujo Kolumbijos prezidento Juano Manuelio Santoso Vyriausybę remia tvirta dauguma Kongrese, todėl jai tikriausiai nebus sudėtinga pasiekti, kad būtų patvirtinta naujos redakcijos sutartis dėl karinių bazių naudojimo.
Kolumbijos Vyriausybė pareiškė paklusianti Konstitucinio Teismo sprendimui ir jį išnagrinėsianti.
