Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Konferencija Katare: ar įvyks lūžis derybose dėl klimato kaitos?

Ekologiškas visureigis „Chevrolet Blazer“, pademonstruotas Katare pasaulio lyderių susitikimo metu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Ekologiškas visureigis „Chevrolet Blazer“, pademonstruotas Katare pasaulio lyderių susitikimo metu
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Specialistai pastebi, kad klimato kaitos padarinių grėsmė toliau auga, o pasaulio lyderiams nerandant išeičių, kaip su tuo kovoti, šiai temai skiriama vis mažiau dėmesio. Vienam reikšmingiausių pasiekimų su klimato kaita vadinamo Kijoto protokolo galiojimui beliko mėnuo. Svarstyti, kiek jis bus pratęstas ir kas bus po to, šią savaitę į Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją Dohoje, Kataro sostinėje, rinkosi beveik 200 pasaulio valstybių atstovai.

Pasirinkimą surengti klimato kaitos konferenciją Persijos įlankos arabų šalyje Katare kai kurie aplinkosaugininkai vadino „ironišku“ ir prilygino situacijai, jei greitojo maisto restoranų tinklas „McDonald`s“ vadovautų konferencijai apie nutukimą. Kataras atsakingas už vienus didžiausių pasaulyje anglies dvideginio išmetimus, jeigu skaičiuotume pagal tai, kiek jų tenka vienam gyventojui, tuo metu, kai šalyje jų gyvena daugiau nei 1,5 mln. Daugiausiai pajamų gaunantis iš iškastinio kuro – naftos ar gamtinių dujų, Kataras žada mažinti šią savo priklausomybę ir vadovauti valstybių deryboms dėl tolesnių darbų mažinant žmonijos poveikį klimato kaitai.

Išsikėlė ambicingus tikslus

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijoje vykdomoji sekretorė Christiana Figueres įvardijo svarbiausius darbotvarkės klausimus: pratęsti Kijoto protokolo galiojimą, kuris baigiasi šį gruodį, žengti žingsnį link tolesnio visuotinio šalių susitarimo dėl klimato kaitos ir pagreitinti paramą besivystančioms šalims, kad ir jos galėtų įsijungti į šią globalią kovą. Vis dėlto visi šie tikslai, kurie turėtų būtų aktualūs visiems 7 mlrd. Žemės gyventojų dėl potencialių jiems kylančių grėsmių, apie kurias perspėja mokslininkai, šiandien nėra tarp pirmųjų pagrindinės žiniasklaidos antraščių. Vieni svarsto, kad klimato kaita pagal svarbą savo vietą prieš kelerius metus užleido ekonominei krizei. Kiti pastebi, kad dėmesys nuo klimato kaitos pamažu nukrypo dėl nesėkmingų mėginimų rasti šios problemos sprendimą ir visuomenė paprasčiausiai pavargo.

„Visuomenė yra sutrikusi“

Bulgarų žurnalistas Pavelas Antonovas, besidomintis aplinkosaugos temų vaizdavimu žiniasklaidoje, pastebi, kad klimato kaita buvo viena svarbiausių temų žiniasklaidoje pastarąjį dešimtmetį. „Prieš kokius 7 metus ši tema pasiekė savo viršūnę, ypač Jungtinėje Karalystėje ar kitose Vakarų Europos šalyse. Tuomet pagrindiniai šia tema kalbantys žurnalistai galėjo pasakyti, kad klimato kaita gauna tiek dėmesio, kiek nusipelno, ir atrodė, kad toks susidomėjimas bus ir toliau“, – sako P. Antonovas, šiuo metu apie tai rašantis disertaciją „Open“ universitete Jungtinėje Karalystėje. Jis pasakoja, jog 2009-aisiais, kai Kopenhagoje buvo rengiama didžiulė konferencija, įvyko daugeliui nuostabą sukėlęs lūžis. Esą buvo tikėtasi, kad būtent Kopenhagoje bus priimti svarbūs politiniai sprendimai. Tačiau, anot P. Antonovo, nieko neįvyko ir pasaulio visuomenės lūkesčiai buvo nepateisinti. „Trūko aiškaus pranešimo, kad pasaulio lyderiai turi planą, ką toliau daryti. Visa tai turėjo įtakos žiniasklaidos dėmesio sumažėjimui šiai temai. Manau, šiuo metu situacija nelabai palanki, nes visuomenė sutrikusi“, – teigia mokslininkas.

Ką daryti, galvos 2015-aisiais?

Nepavykus susitarti dėl naujų įsipareigojimų kovoje su klimato kaita, Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje, tą buvo žadama padaryti po pusmečio, vėliau po metų, dar vėliau – po dviejų. Šiandien vykstant konferencijai Dohoje, Katare minimi 2015-ieji.

O kol valstybės derasi, šiandien situacija yra tokia: nuo 2000-ųjų metų anglies dvideginio koncentracija padidėjo penktadaliu, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje pernai buvo rekordinis.

Panašu, kad gali likti nepasiekiamas tarptautinės politikos keliamas tikslas užtikrinti, kad lyginant su laikais prieš Pramonės revoliuciją, nuo kurios pradžios praėjo daugiau kaip pustrečio šimto metų, bendra temperatūra Žemėje nepakiltų daugiau kaip dviem laipsniais pagal Celcijų.

Per 100 metų išryškės klimato kaitos pasekmės

Vienų tarptautinių institucijų ataskaitose prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos Žemėje bus šilčiau keturias laipsniais, kitur minimas ir šešių laipsnių temperatūros kilimas. Ką tai reiškia? Yra mokslininkų teigiančių, kad, jei tendencijos ir toliau bus tokios, 2100-uosius metus pasitiksime su daugiau nei vienu metru pakilusiu jūros lygiu. Tai reikštų, kad kai kurios salos tiesiog atsidurtų po vandeniu, būtų užlietos pakrantės ir milijonai žmonių netektų savo namų. Mokslininkai taip pat kalba apie gyvūnų rūšių nykimą, ligų plitimą, besikeičiantį kritulių kiekį, kuris turi įtakos žemės ūkiui ir geriamojo vandens kokybei.

Žiniasklaida klimato kaitą nušviečia skurdžiai

Praėjęs dešimtmetis su dažnėjusiomis ir ilgėjusiomis karščio bangomis bei sausromis klimatologijos istorijoje įrašytas kaip šilčiausias Europoje. Prie klimato kaitos padarinių mokslininkai vardija ir tokias gamtos stichijas kaip potvyniai ar uraganai. Pavyzdžiui, šio spalio pabaigoje Rytinėje Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantėje daug žalos padaręs uraganas Sandy.

Po uragano Sandy žiniasklaidoje buvo klausiama, ar dėl šylančios planetos tokių pasitaikys dažniau. Tuo metu aplinkosaugos žurnalistas P. Antonovas pastebi, kad nors žiniasklaida nuolat nušviečia tai, ką mokslas vadina klimato kaitos padariniais, ji retai susieja juos su pačiu reiškiniu. „Sumažėjo intelektualaus ir analitinio tokių įvykių sąsajų suvokimo. Svarbiausia, kad sumažėjo supratimo, jog atsakomybė už tai krenta šiuolaikiniam gyvenimo būdui, šiuolaikiniams pramonės gamybos būdams. Trūksta supratimo, kad būtina visa tai peržiūrėti ir pasistengti imtis drastiškų veiksmų. Tai labai svarbi žinia ir, manau, kad žiniasklaidai nepavyko jos perduoti“, – apgailestauja P. Antonovas. Jis taip pat pabrėžia, jog, kita vertus, tai nestebina. Esą žiniasklaida vis labiau sutelkiama į vienų savininkų rankas, o šie yra susiję su verslu, besipelnančiu iš to, kas skatina klimato kaitą.

Tiesą sunku pasakyti viešai

Pastarojo dešimtmečio tyrimai Jungtinėse valstijose pateikia įtikinamų įrodymų, kad pagrindinės žiniasklaidos priemonės, nušviesdamos klimato kaitą, sukėlė daugiau sumaišties, nei parodė aiškią mokslu pagrįstą situaciją. „Paprastai sakant, yra tyrimų, kurie rodo, jog, jeigu 99 proc. mokslinių straipsnių pateikiami argumentai, kad klimato kaita yra faktas ir ją sukelia žmonių veiksmai, tai sakoma tik maždaug pusėje žiniasklaidos turinio“, – tvirtina P. Antonovas. Jis taip pat priduria, jog tam gali turėti įtakos ir tokie žurnalistikos principai, kaip įpareigojimas žurnalistams ieškoti „kitos pusės“. Kita vertus, pasak P. Antonovo, taip yra veikiau dėl to, kad tiesa apie klimato kaitą nėra lengva, nepalanki ir ją sunku pasakyti viešai.   

P. Antonovo nuomone, tarptautinės politikos arenoje jau dabar daugiau dėmesio skiriama sprendžiant ne kaip keisti gyvenimo būdą ir užkirsti kelią problemai, bet kaip prisitaikyti prie esamos situacijos. Pasaulio aplinkosaugos būklės ataskaitoje šiais metais buvo konstatuojama, kad iš 90 šioje srityje iškeltų tikslų tik 4 yra visiškai įgyvendinti. Klimato kaita įvardijama kaip ta, kurioje padaryta mažai pažangos.

Sąlygas diktuoja gamta

Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos bendradarbė Nora Mžavanadzė sako, kad pasauliui prireikė apie šimtmečio, kad apskritai pripažintų, jog klimato kaita vyksta dėl žmonijos kaltės, o kiek laiko bus duota sutarimui, ką daryti toliau, diktuoja pati gamta. Jos manymu, tikėtis radikalių pokyčių per kelis metus yra naivu, nes tai paprasčiausiai yra neįmanoma. „Mes galėtume tai labai lengvai padaryti tiesiog užsukant kelis kranelius. Naftą ir dujas tiekiančių šalių yra labai nedaug. Tai tiesiog galima užsukti kranelius ir mūsų išmetimai išnyks. Bet kas iš to? Ar įsivaizduojate, kokį mes socialinį chaosą sukeltume?“ – retoriškai klausia N. Mžavanadzė. Anot jos, įvairios konferencijos ir dirba tokiais tikslais, kad būtų pereita nuo šiandieninės visuomenės, kuri yra „varoma“ iškastiniu anglies kuru, prie kitokios, taupesnės visuomenės, „varomos“ atsinaujinančiais ištekliais. Esą galima prognozuoti, per kiek laiko su tokiais kiekiais susitvarkys žmonija. „Bet kiek laiko mums duoda Žemė, mūsų atmosfera, su tokiais išmetimais, kokius mes turime šiandien, čia yra kitas klausimas. Dauguma mokslininkų yra priėję konsensusą, kad esminis pokytis, tai, kaip mūsų civilizacija vystosi ir kokias energetiniais šaltiniais ji yra vedama į priekį, turi pasikeisti per artimiausius dešimtmečius. Tai reiškia, 1–2 kartos“, – skaičiuoja N. Mžavanadzė.

Didžiausios teršėjos su tarša kovoja nenoriai

Vienu reikšmingiausiu pasiekimų kovoje su klimato kaita vadinamo Kijoto protokolo galiojimui beliko mėnuo. Rezultatas toks – vieni įgyvendino tai, ką buvo pasižadėję 15-tus metus skaičiuojančiame susitarime, pavyzdžiui, Europos Sąjunga, kitiems, kaip antai, Kanadai nepavyko sumažinti anglies dvideginio išmetimo, kiek buvo pasižadėjusi. Kinija, Jungtinės Valstijos, Indija ar Rusija, kurios atsakingos už didžiausią taršą, šiame susitarime išvis nedalyvavo. Klimato kaitos konferencijoje Katare, svarstant apie Kijoto protokolo pratęsimą, kai kurios didžiausių teršėjų ir toliau žada prie jo neprisijungti. Pasak Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos bendradarbės N. Mžavanadzės, pasaulio situacija nuo Kijoto protokolo priėmimo laikų pasikeitė, todėl dabar šalys svarsto, kas bus po jo? „Ekonominė situacija pasikeitė. Šalių išsivystymo lygis pasikeitė. Jeigu mes turėjome Kiniją kaip skurdžią, neišsivysčiusią valstybę, tai mes dabar turime Kiniją kaip didžiausią anglies dvideginio išmetėją pasaulyje“, – pavyzdžiu iliustruoja N. Mžavanadzė.

Kitas susitarimas apims visas pasaulio šalis

Pasak jos, klausimai, į kuriuos, pratęsiant Kijoto protokolą, reikia atsakyti, yra: kiek procentų bus sumažinti CO2 išmetimai, kokiomis priemonėmis, kokiais mechanizmais, kokios šalys šiame susitarime dalyvaus, kiek jų dalyvaus, kaip bus paskirstyta mažinimo našta, koks bus terminas, iki kurių metų ir kokius sektorius apims šitie mažinimai. „Tai įsivaizduokit, kiek yra daug susitarimų, kiek yra klausimų. Kiek mes žinome iš Durbano, vos ne paskutinę minutę buvo pasirašytas susitarimas, kad kitas protokolas turi apimti visas pasaulio šalis, absoliučiai visas. Nes Kijotas apėmė išsivysčiusias pasaulio šalis ir specialios sąlygos buvo taikomos neišsivysčiusioms šalims“ sako N. Mžavanadzė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog  riba tarp išsivysčiusių ir neišsivysčiusių šalių šiek tiek mažėja. Esą yra šalių, kurios sparčiai vejasi industrializuotas Vakarų šalis. Todėl, anot N. Mžavanadzės, reikia permąstyti esmines koncepcijas, esminius principus, kuriais bus grįstas naujasis susitarimas.

„Nėra aišku, koks bus susitarimas, bet vien jau iš to, ką deklaruoja Europos Sąjunga (ES), kuri yra iš tikrųjų lyderė klimato kaitos srityje, tai ES sako, kad iki 2020-ųjų ES norėtų įsipareigoti iki 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Jeigu panašius įsipareigojimus prisiims ir kitos šalys, ES galėtų padidinti tą įsipareigojimą iki 30 proc.“, – tvirtina N. Mžavanadzė.

„Lūžis derybose dėl klimato kaitos“

Šiandien žmonija gyvena pasaulyje, kuris yra apie 40 proc. labiau užterštas anglies dvideginiu nei buvo prieš Pramonės revoliuciją. Klimato kaitos konferenciją kasmet rengiančių Jungtinių Tautų atstovė Christiana Figueres sako, kad vis dar pasiekiamas tikslas, jog per pastaruosius kelis šimtus metų Žemės temperatūra nepakiltų daugiau kaip du laipsnius pagal Celcijų. Tai – mokslininkų įvardijama „saugumo riba“, už kurios klimato kaitos padariniai taptų negrįžtami ir katastrofiški.

Dohoje dar visą pirmąją gruodžio savaitę vyks klimato kaitos konferencija. Ją pradedant Kataro atstovai šią konferenciją vadino „lūžiu derybose dėl klimato kaitos“. Ar ji tokia ir bus, ar liks antraeilė žiniasklaidos antraštė, greičiausiai paaiškės konferencijai pasibaigus. O kol kas „žaliųjų“ organizacijos skaičiuoja, kad vien tik gausybė konferencijos dalyvių, atskridusių į Katarą ir apsistojusių porai savaičių viešbučiuose, pagamins mažiausiai 25 tūkstančius tonų anglies dvideginio. Tai būtų tiek, už kiek statistiškai atsakingi maždaug penki šimtai Kataro gyventojų per metus.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min